Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą [NB! in situ] miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2026-01-26

(711) Dar berlynbačių

2025-11-29, Torstraße

Agnė buvo atsiuntusi praeitų metų spalį Berlyne rastų batų; šįkart – pernykščio lapkričio pabaigos ir gruodžio radiniai.


2025-12-16, Krossener Straße

2025-12-23, ant Zwingli-Kirche laiptų
2025-12-26, Weserstraße
2025-12-30, Rosa-Luxemburg-Straße






































— Dėkui! Schönen Dank!
Kaip rudeniškai viskas atrodo; dabar tikriausiai ir Berlyne jau tikra žiema, su sniegu. O juk maždaug tik mėnesio skirtumas.

2026-01-25

(710) Prievartinė pora


Coll. Justė atsiuntė pirmąjį šiais metais batautojų radinių kolekcijos papildą:
01-20 prie Kalvarijų turgaus įėjimo.
Matyt, naujus nusipirko, o senus paliko :)

















— Dėkui! Tas šviesos pluoštas labai įspūdingai atrodo.
Prisipažįstu: patiko sugalvotas radinio įvardas – dviprasmis; šiuo atveju: prievartinė – esanti prievartėj; prievartė – vieta prie vartų (šitan turgun, bent jau iš Kalvarijų gatvės, įeinam juk pro vartus).

2025-11-27

(709) Lyrikų pora iš Jabaniškių

Kitą kolekcijos papildą vakar persiuntė Vilma:
Laba diena, dalinuosi lyrišku batautojo Dainiaus trofėjumi iš Justiniškių. Lyg būtų batai ant suoliuko pasėdėt, į miesto šviesas pažiūrėt išėję.
Su gerais linkėjimais – VilmaB.
— Dėkui, Dainiau! Ačiū, Vilma!
P.S. Yr kolekcijoj radinių iš Justiniškių (tarkim, štai šitie naktibačiai); tik kažkodėl jie nebaksteldavo į tą atminties vietą, kur visokie su literatūra susiję dalykai sukritę. Šįkart bakstelėjo: vos pamatęs Dainiaus nuotrauką prisiminiau  Justiniškėse gyvenusį Sigitą Gedą ir jo eilėraščių rinkinį Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis (2003; kodėl toks pavadinimas – pats papasakojo Ramūnui Gerbutavičiui); artėjant 10-am poeto mirtadieniui Justiniškėse atsirado Sigito Gedos alėja.

(708) Rezervuotas



Vakar gavau net du kolekcijos papildu. Šitas pirmas. — Vyresnėlis sūnus atsiuntė rastą Kaune (kur konkrečiai – matyt prie sienos pritvirtintoj lentelėj).
Dar klustelėjau: o aplinkybės?
Šiandien eidamas iš repeticijos su Kauno bigbendu ir kompozitore Zita Bružaite užmačiau. Tiek tos istorijos :-)
— Dėkui! Pradžiuginai pensijos laukiantį tėvą.

2025-11-06

(707) Dar miškobačių

„Sunkiai beatpažinsi, kad kažkada buvau
šaunuolis dešinysis (o gal kairysis)“
Vakar vakare Alius atsiuntė du prakalbusius
kolekcijos papildus:
Šios dienos radiniai Pagubės miškuose. Gal tiks.
„Tyliai mirštame po rudenio lapais...“












       
       — Be abejo – tinka. Dėkui!
       
       (Ech, miškiniai radiniai bemat primena pirmąjį rastą
       batą, batavimo pradžią daugiau kaip prieš 15 metų.)

2025-10-31

(706) Lisabonbačiai, sulaukę naujo savininko



El. laiško negali sustabdyt jokie oro balionai iš Gudijos; atostogaujanti coll. Donata vakar atsiuntė:
Virgi, štai. O jau maniau – nebemėto portugalai batų. Tiesą sakant, ką aš žinau, kas numetė – sostinės visada multi-. Pats Lisabonos centras. Iš kairės – aikštė su karalium (vardo neklausk) ant aukštos kolonos. Gal čia dar rua Aurea, o gal jau ir ne. Ėjau vakar [X 29] vakare – nei šiaip, nei taip numesti batai. Netikėta tokioj vietoj. Kol sukiojausi, fotkinau, priėjo du vyrai (apsiavę!), vienas paėmė batą, palankstė padą, parodė savo pakeleiviui, matyt, abu nusprendė – geri batai, reikia imt! Pasiėmė ir nuėjo.

— Dėkui už kolekcijos papildą!
Ir istorija retai pasitaikanti – su happy endu.


2025-10-29

(705) Dar rudenbačių

Coll. Ieva atsiuntė savo radinių:
Pirmieji batai rasti tarp Žirmūnų žiedo ir Tuskulėnų parko, ant akmeninės sienelės, esančios šalia įvažiavimo į degalinę. Dar buvo lengvas rudenėlis, pirmųjų rugsėjo dienų dekada.






 








 

Antrasis batas nupaveiksluotas, deja, labai prastai, nes mano telefonas jau beveik visai blokuoja galimybę fotografuot kokybiškiau (telefono atmintis užsikimšus). Šį batą radau prieš savaitę, kuomet, lengvam lietui lyjant, leidau ramų pusvalandį nuostabaus grožio Eduardo Balsio skvere Žvėryne. Batas nosimi buvo atsisukęs į upę, kulnu į Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę – tikiuos, nėjo skandintis.













— Ačiū! — Dienos trumpyn, naktys ilgyn, bet gal tai neturės didelės įtakos, – batautojai juk net prietemoj pastabūs lieka.

2025-10-27

(704) Alytiniai šlapibačiai

Keliautoja po Lietuvą Karolina pasidalino savo radiniais:
Sveiki, Virginijau,
batautojo logika tokia: kai eini žygyje per lietų, stengiesi netraukti telefono iš kišenės, kad nešlaptų, bet jeigu pamatai apavą – nieko tam telefonui neatsitiks!

Pirmoji šlepetė Alytaus miesto parke.
Antrųjų batų lokaciją prisegu.

Linkėjimai iš Alytaus
2025.10.25






























— Ačiū, Karolina, už kolekcijos papildus!
(Šitie Kaniūkai – ne anie Kaniūkai.)

2025-10-22

(703) Pabalinės pamestinukės

Batautojų radiniai – vienas iš džiugesio šaltinių, ypač prastėjant orui. Štai ir Dangė pradžiugino:
Jeigu jau plaukti, tai geriau be šliopkių. Rastos mėginant apeiti diiiidelę balą netoli pigu.lt, Vilnius,
tarp Laisvės pr. ir Ukmergės g., 2025, spalio 15.




















— Ačiū! Ir už kolekcijos papildus, ir už atspindžius balose.