(246) Kolekcijos papildas iš Dùn Èideanno

vėliava, regis, Bolivijos

Daug kas piktinas, kad aplink juos sukiojas visokios fake news, o mane džiugina good news.
Va gavau gal porą, o gal net daugiau dešimtmečių nematytos prozininkės ir vertėjos Anitos K. laišką su priedabu:

Sveikas, Virginijau.
Na ir užkrečiamas tas batavimas. Štai jau trečias tos pačios šeimos narys (Vido M. žmona ir Karolinos M. mama) pasigauna virusą.
Edinburgas - toks miestas, kur daugybė gatvių veda arba įkalnėn, arba nuokalnėn. Nenuostabu, kad ir batai pradeda nuo kojų kristi... Gaila, nesusipratau nufotografuoti bendresnio vaizdo, dabar jau šaukštai popiet.
Edinburgas, 2018 gegužės 7.
P.S. Dvi savaites basčiausi po visą Britaniją. Ir kad žinotumei, kaip tai smagu: vos bepavelkant numintas kojas kažkur tolybėj nuo namų, svetimo miesto gatvėj pamatyti numestą batą ir pagalvoti ne ką kita, o štai ką: dar vienas egzempliorius į Gasiliūno kolekciją!

Tokį laišką per silpna vadint gera žinia, – nuostabia reikia vadint.
— Ačiū, Anita!

(245) Iš dosniosios Vilniaus širdies

Vidas M., kurio puikių pasakojimų ciklas „Pakeleivingų stotys“ paskelbtas Metų nr. 3 (puikių, nes perskaičius noris dar; kad man patiko, kokią bendraamžystę ar bendralytystę dar galima kaltint, bet ir kitos kartos Vytauto Kubiliaus premijos laureatei Virginijai Cibarauskei patiko [žr. facebooke], vadinas – tikrai geri pasakojimai), jau nebe pradedantysis batautojas. Šįkart jo laimikis tikrai neblogas:

Sveikas, Virgi.
Štai ką gegužės 15-ą dieną subatavau pačioje Vilniaus širdyje, užkaboriuose tarp S. Nėries gimnazijos ir Šv. Ignoto gatvės. Vergilijaus vaidmenį atliko Benas Šarka.
Gražių atradimų!

— Ir už fotografuotinius batvaizdžius, ir už rašytinius žmogvaizdžius dėkui, Vidai!

(xxx) Raudoni batukai

Vakar po darbo atkeliavęs iki Tuskulėnų rimties parko stotelės buvau didžiai nustebintas, net sutrikau: du batai ant šaligatvio plytelių, vienas ant suolo; forma tokia, kaip rasto Filipinuos, tik kulnas plonesnis ir aukštesnis.
Ir prisiminiau 2015-ų pavasario įrašą, kurio komentare 209 užsiminė dairęsis vietos Tuskulėnų pusėj. — Negi čia būtų jo palikti ženklai? Beveik tikiu, kad būtent taip.

 
P.S. Batautojas lenkiškai – butołów (išvertė Agnieszka Rembiałkowska, kuri pracuje w Katedrze Językoznawstwa Ogólnego, Wschodnioazjatyckiego Porównawczego i Bałtystyki na Uniwersytecie Warszawskim, jest współpracownikiem Studium Europy Wschodniej).

(244) Kolekcijos papildas iš Filipinų

Jaunėlis sūnus parvežė gimtadienio dovanų:
laimikis iš Filipinų –
Bohol salos Anda regionas, 2018 IV 18.

— Ačiū, Pauliau!

Gaila, nežinau, kas per medis, prie kurio ilsis batas, – kažkoks suvytas supintas šašuotas;
gal čia kokios palmės šaknys?

(243) Dar vienas jūrbatis

Coll. Justė parvežė lauktuvę iš pajūrio:

2018 IV 27, kažkur netoli Palangos

— Ačiū! 

(242) Papėdinė pora iš Paryžiaus

Vakar su tarptautine batautojų diena pasveikino Aistis I. S., pora užfiksuota IV 28:

Įvairiaspalviai linkėjimai ir nespalvoti batai iš Paryžiaus (prie Paulio Landowskio kolonų Saint-Cloud Vartų aikštėje) dovanų.

— Ačiū, Aisti, už kolekcijos papildą!

P.S. Šitas žaidimas – batavimas – tęsias jau devinti metai, ir tebeteikia malonumo; aišku, kai pats pamatai – vienoks jausmas, kai gauni atvaizdą to, ką kitas pamatė, – kitoks, antrinis malonumas, bet pagalvoji apie tą, kurs patyrė pirminį – ir dar kartą džiugu pasidaro.
Niekai kartais būna tikrai gražus dalykas.

(241) Dar turintys vilties

Vyresnėlis sūnus atsiuntė V 2 prie Kauno miesto kamerinio teatro pastebėtą porą.
Na, dar ne visai lost, dar turi vilties būt avimi šitie batai –
nors, spėčiau, ne per daugiausia.

– Ačiū už kolekcijos papildą!

Ir  dar:
visus sveikinu su tarptautine batautojų diena :)