(411) Vidvidpadžiai

Vidas M. atsiuntė:

Sveikas.

Štai dar porelė. Matyt, koks vikingas pametė, skubėdamas į Decathloną...

2021.07.15

Vikingų g., Vilnius

Su geriausiais,

V.

— Dėkui, Vidai! Tavo pastebėti vidpadžiai vadintini vidvidpadžiais; vidaus niekad ne per daug :)

(410) Pakelinis

Vidas persiuntė šeimyninį radinį:

Pastebėtas liepos 13 d. Šiaulių–Joniškio plente, nelabai toli nuo posūkio į Kryžių kalną.

Užfiksuotas Joniškio–Šiaulių plente, nelabai toli nuo posūkio į Kryžių kalną.

Kolektyvinis Gabrielės, Anitos ir Vido M. radinys.

— Dėkui visiem trim!

Prisiminiau, kaip sėdėdamas keleivio vietoj keliskart esu šūktelėjęs ir pridūręs: – Batas buvo! Ai, tiek to, pravažiavom tai pravažiavom. (Bet batas būdavo pastebėtas ne prieš posūkį.)

(409) Dovaniniai

– Virgi, Tau, atostogaujančiam, šiandien [liepos 14-ą] lietaus išplauti, iš pažiūros dar ne visai blogi batai, – tokiais žodžiais Donata palydėjo radinį „ ten, kur susikerta Apkasų ir Žalgirio gatvės; Žalgirio ten, atrodo, prasideda“.

– Dėkui, Donata! Basas neliksiu, nors dabar tikras malonumas basam pavaikščiot (aišku, ne šaligatviais, ne Vilniuj). Tie lietaus lašai ant nosių net gaivinamai atrodo :)

(408) Pagarbiai bordiūrinis

Anita atsiuntė, tą pačią dieną kaip ir Gabrielė užtikusi vertą įamžint daiktą:

Mano batai buvo du... vienas tikriausiai nedingo, o antras tapo batautojos grobiu.

Visgi susidaro įspūdis, kad bačiuką kažkas pakėlė ir pagarbiai padėjo ant bordiūro. Gal jam dar lemta grįžt pas pirmąjį?

Beje, Virgi, žinau, kad dėl žodžio bordiūras kalbininkai grūmoja, bet joks kits man čia netinka. :)

Vilnius, Vytauto g.

Liepos 12, vakaras

— Dėkui, Anita! Tikėkimės, susitiks, nors turiu abejonių: ne toks ir vertingas daiktas bačiukas, kad tokiu oru eitum ieškot.

O dėl bordiūro – lietuviai ir taip, dažniau taip, o ne kitaip (šaligatvio bortelis) tą daiktą vadina, taigi kalbininkai, kaip mokslo žmonės, teturėtų fiksuot faktą – vartojamas žodis; kalbos normintojai – kas kita, jie arčiau mokančių, kaip derėtų teisingai gyvent, kitaip – moralistų.

(407) Pavakariniai

Gabrielės pavakariai, jei taip galima sakyt apie pavakare rastus batus:

Labas vakaras,

Pakeliui namo. Panašu, kad savininkui pasidarė pernelyg karšta, tad nusprendė palikti po suoliuku.

2021-07-12, 

Sėlių stotelė (Pašilaičių/Karoliniškių link).

— Ačiū, Gabriele; net keliaujant namo neišsijungia batautojos instinktai, – prisiminiau ankstesnius jūsų pasvarstymus.

(xli) Naginė

Visokių radinių batautojai atsiunčia – ir visiškai atitinkančių keliamus reikalavimus (kad būtų galima vadint batą/batus pamestas/pamesti), ir nevisiškai. Tie nevisiškai kartais būna įdomesni už visiškai – tarkim, Vido M. per TV pastebėtos vengierkos. Kad nesimaišytų, tiesiog tokius radinius numeruoju romėniškais mažaisiais skaitmenim.

Žmonės tvarko sodybą ir randa naginę, kuriai, spėtina, koks šimtas metų. Na ar kas atsispirtų pagundai tokį daiktą parodyt ir kitiem? Tuolab kad atsiunčia radinį anūkė.

— Dėkui, Felicija!