(453) Dar graikinių

Vakar Karolina atsiuntė dar:

Labas vakaras, Virginijau,
paskutinis vakaras Graikijoj. Išeinu pasivaikščioti po pajūrio miestelį Kamena Vourla [Καμένα Βούρλα], kuriame esame apsistoję. Šmėsteli mintis, kaip būtų smagu dar kokį batą surasti. Ir tik žiū – privačiame kieme po medžiu voliojasi šlepetės!
Į viešbutį nusprendžiu grįžti pajūriu. Dar vienas radinys! Ir dar kokiam peizaže.
Batautojo kelionė užskaityta :)

— Dar kartą: ačiū už kolekcijos papildus! ir už saulėlydį dėkui.
Kelionė užskaityta; cum laude :)

(452) Graikiniai r.

[r. ≠ riešutai, r. = radiniai]

— ką šiandien Graikijoj rado Karolina M.:

Sveiki, Virginijau,

šiuo metu keliauju Graikijoje ir labai norėjau praplėsti jūsų kolekcijos geografiją. Ar teko jau gauti batą iš Graikijos?

Pirmasis aptiktas Kapesovo [Καπέσοβο] kaime, mišku leidžiantis į Vikos tarpeklį [Φαράγγι του Βίκου].

Vidpadis rastas jau pačiame tarpeklyje.

Gėrintis įspūdingais vaizdais smagu rasti ir batų bei jų liekanų.

Linkėjimai iš vasaros!

— Dėkui!!!

Ir visai nesvarbu, kad ne pirma dovana iš Graikijos; buvo pora radinių iš Rodo salos, seniai, 2015-ais. 

Vidpadžio nuotrauka labai įspūdinga.

(451) Balta balta, bet ne vyšnios viršūnė

Šeštadienio (V 14) pavakary grįžęs iš Mykolaičio-Putino Dienoraščio, 1938–1945 pristatymo, išvedžiau keturkoję savaitgalinę paglobotinę, taip sakant, pasivaikščiot. Jau netoli vieta, kur atliekami reikalai. Žvilgt dešinėn – baltut baltutėlė šlepetė (matomo pastato adresas Laisvės pr. 77D).

(Pirmąkart pasigailėjau, kad kišenėj paprastas, o ne išmanusis telefonas. Teko grįžt, jau vienam, su fotoaparatu.)

(450) ... ir žibutės

Bataut pradėjau miške. Todėl tokie radiniai (ir kitų) turi papildomą vertę – sentimentus pakutena.

Aliaus radinys IV 20 Pagubės sodų miškely.

— Dėkui! Labai gerai užfiksuota.

Ir Rūtai ačiū už tarpininkavimą.

(449) Miestbačio liekana

Praeitų metų spalio pabaigoj Karolina M. atsiuntė porą jūrbačių liekanų, o šiandien – miestbačio liekaną:

Sveiki, Virginijau,

man labai patinka išeiti pasivaikščioti lietingu oru. Tuomet jis ir kvepia labiau, ir gamta atgyja. O dar kai batą randu – išvis pasaka!

Pelesos gatvės pradžia.

04.23 pietų metas

— Dėkui, Karolina!

Tikiuos, grįžot sausom kojom ir sausa galva.

(448) Palanginės

Būta jau palanginių – pvz., iš Krokuvos, iš Žemųjų Panerių.

Vidas M. atsiuntė dar:

Sveikas,

su Šv. Praėjusiom!

Palanginės, bet ne Palanga. Stiklių gatvė Vilniuje, balandis.

— Dėkui!

Ir Tave, ir visą batautojų pamiliją – su Praėjusiom (iki kitų metų).

(447) Netyčiukas

Jau senokai, III 14, šitą šlepetę netyčia pastebėjau Instituto kieme. Nufotografavau, ir iškrito iš galvos.

Šiandien prisiminiau.

Beje, regis, išsiaiškinau, kaip ta šlepetė čia atsirado. Pasak gan patikimo šaltinio, ją mašinoj vežiojos vienas iš sargų, kad turėtų kuo šunį pažaidint.

Matyt, šuniui nusibodo ar nesinorėjo lakstyt (dantų žymių lyg ir nematyt), o šeimininkas tingėjo eit pasiimti.

(xlii) Griuvėsbačiai

Batautojo instinktai niekur nedingsta. Vidas M. pastebėjo šlepetes žiūrėdamas futbolą, o aš jau bent du stebėdamas griuvėsių Ukrainoj vaizdus. Ir dar du. 

(446) Šventinė metonimija

Vakar atkeliavo laiškas su priekabu:

Sveiki,

Nufotografuota jau senokai, bet vis pamiršta išsiųsti. Nepriklausomybės dienos proga radinys po ilgos pertraukos.

2022-02-16, Šešuolių g., Vilnius

Gabrielė M.

— Dėkui!

Visko prisimint neįmanoma, – taip guodžiu save ką nors užmiršęs padaryt. Tuolab: ne besimėtantys batai ar jų dalys dabar svarbiausia.

(445) Tiltobačiai

Aptingau; nebeprisiruošiu, tarkim, per pietus išlįst bent pusvalandžiui į lauką, paeit iki Neries – anksčiau juk eidavau ten paieškot batų.

O vakar einant iš darbo per Žirmūnų tiltą – kaip aklai vištai grūdas, net du – pora. Gražiai padėta, nosim pasukta maždaug Stalo kalno kryptim.

Dingtelėjo kvaila mintis: gal kas, žinodamas, kad kasdien po darbo apie penktą einu Tuskulėnų rimties parko stotelės link būtent ta tilto puse, tyčia padėjo batus, pradžiugint batautoją norėdamas? – Ne, netikiu.