(456) Iš karalysčių: Reino de España ir Koninkrijk der Nederlanden

Karolina batauja po pasaulį; birželio 16-os radiniai, atsiųsti kitądien:

Sveiki, Virginijau,
šiandien tikrai praplėsiu jūsų batų geografiją.

Nr 1. Madrido centras. Arčiau nėjau, nes šalia sėdėjo įtartina jaunuolių kompanija. Greituoju būdu priartinau ir greitai pasišalinau. →

Nr 2. Eindhoveno centras. ↓

 

 

Nr 3. Helmondas. Čia jau linkėjimai tėvams su šita basute. Ilga istorija, jie supras. Šalia hostelio. →

Dabar laukiu sesės batų gausos :)

Linkėjimai,
Morkūnų vaikas

— Dėkui, Karolina!

Ir džiaugiuos galėdamas patarpininkauti bendraujant šeimos nariams :)

(455) Atostogobatis

Žaneta vakar atsiuntė:

Laba diena 🙂

...Jis gulėjo paplūdimyje vienišas, šalia – lazda. Tarsi koks pavargęs piligrimas dykumoje.

O horizonte – jūra...

Batą – paskutinės atostogų dienos Pervalkoje trofėjų, radau birželio 11 dieną.

— Dėkui! Nuostabus radinys.

(454) Laukinė liekana

Šįryt šnektelėjau su coll. Donata, kuri, be kita ko, pasiguodė neberandanti batų – ten, kur vaikštanti, nebepastebinti. Ir dzingt galvoj: žioply gasiliūnai, tagi jau prieš kelias dienas (VI 6) gavai Karolinos laišką ir dar neįkėlei jos radinio kolekcijon!

Sveiki, Virginijau,
įsisiautėjau truputį. Teks jums mane blokuoti greitai.
Vakarykštis radinys.
Nepasakysiu, kur tiksliai. Biržų rajono laukuose.
Birželio 5.

— Labai ačiū! Laukinis batas būtų išvis, bet ir liekana šis tas, ypač iš Biržų rajono, kur gasiliūno net liekanos nebelikę :)

(453) Dar graikinių

Vakar Karolina atsiuntė dar:

Labas vakaras, Virginijau,
paskutinis vakaras Graikijoj. Išeinu pasivaikščioti po pajūrio miestelį Kamena Vourla [Καμένα Βούρλα], kuriame esame apsistoję. Šmėsteli mintis, kaip būtų smagu dar kokį batą surasti. Ir tik žiū – privačiame kieme po medžiu voliojasi šlepetės!
Į viešbutį nusprendžiu grįžti pajūriu. Dar vienas radinys! Ir dar kokiam peizaže.
Batautojo kelionė užskaityta :)

— Dar kartą: ačiū už kolekcijos papildus! ir už saulėlydį dėkui.
Kelionė užskaityta; cum laude :)

(452) Graikiniai r.

[r. ≠ riešutai, r. = radiniai]

— ką šiandien Graikijoj rado Karolina M.:

Sveiki, Virginijau,

šiuo metu keliauju Graikijoje ir labai norėjau praplėsti jūsų kolekcijos geografiją. Ar teko jau gauti batą iš Graikijos?

Pirmasis aptiktas Kapesovo [Καπέσοβο] kaime, mišku leidžiantis į Vikos tarpeklį [Φαράγγι του Βίκου].

Vidpadis rastas jau pačiame tarpeklyje.

Gėrintis įspūdingais vaizdais smagu rasti ir batų bei jų liekanų.

Linkėjimai iš vasaros!

— Dėkui!!!

Ir visai nesvarbu, kad ne pirma dovana iš Graikijos; buvo pora radinių iš Rodo salos, seniai, 2015-ais. 

Vidpadžio nuotrauka labai įspūdinga.

(451) Balta balta, bet ne vyšnios viršūnė

Šeštadienio (V 14) pavakary grįžęs iš Mykolaičio-Putino Dienoraščio, 1938–1945 pristatymo, išvedžiau keturkoję savaitgalinę paglobotinę, taip sakant, pasivaikščiot. Jau netoli vieta, kur atliekami reikalai. Žvilgt dešinėn – baltut baltutėlė šlepetė (matomo pastato adresas Laisvės pr. 77D).

(Pirmąkart pasigailėjau, kad kišenėj paprastas, o ne išmanusis telefonas. Teko grįžt, jau vienam, su fotoaparatu.)

(450) ... ir žibutės

Bataut pradėjau miške. Todėl tokie radiniai (ir kitų) turi papildomą vertę – sentimentus pakutena.

Aliaus radinys IV 20 Pagubės sodų miškely.

— Dėkui! Labai gerai užfiksuota.

Ir Rūtai ačiū už tarpininkavimą.

(449) Miestbačio liekana

Praeitų metų spalio pabaigoj Karolina M. atsiuntė porą jūrbačių liekanų, o šiandien – miestbačio liekaną:

Sveiki, Virginijau,

man labai patinka išeiti pasivaikščioti lietingu oru. Tuomet jis ir kvepia labiau, ir gamta atgyja. O dar kai batą randu – išvis pasaka!

Pelesos gatvės pradžia.

04.23 pietų metas

— Dėkui, Karolina!

Tikiuos, grįžot sausom kojom ir sausa galva.

(448) Palanginės

Būta jau palanginių – pvz., iš Krokuvos, iš Žemųjų Panerių.

Vidas M. atsiuntė dar:

Sveikas,

su Šv. Praėjusiom!

Palanginės, bet ne Palanga. Stiklių gatvė Vilniuje, balandis.

— Dėkui!

Ir Tave, ir visą batautojų pamiliją – su Praėjusiom (iki kitų metų).

(447) Netyčiukas

Jau senokai, III 14, šitą šlepetę netyčia pastebėjau Instituto kieme. Nufotografavau, ir iškrito iš galvos.

Šiandien prisiminiau.

Beje, regis, išsiaiškinau, kaip ta šlepetė čia atsirado. Pasak gan patikimo šaltinio, ją mašinoj vežiojos vienas iš sargų, kad turėtų kuo šunį pažaidint.

Matyt, šuniui nusibodo ar nesinorėjo lakstyt (dantų žymių lyg ir nematyt), o šeimininkas tingėjo eit pasiimti.