(509) Ilgaaulis poron

Vakar vakare atkeliavo Karolinos persiuntinio papildas

[uch, kaip komplikuotai įvardijau :)]:

Sveiki, Virginijau,
šįvakar radau Medos siųsto bato porą.
Darbininkų g.
Paskutinės sausio dienos vakaras.

— Dėkui, Karolina! Šito aulas, regis, trumpesnis, padas – plonesnis, bet vis tiek tinkamesnis į porą negu kokia šlepetė :)

(508) Šešėlio padidintas ilgaaulis

Vakar vakare atkeliavo Karolinos persiuntinys:

Labas vakaras, Virginijau,

draugai toliau dirba. Medos vakarykštis radinys namų Antakalnyje kieme, V. Grybo gatvėje.

— Ačiū ir radėjai, ir tarpininkei!

Kvaila mintis šmėkštelėjo galvoj, pamačius užfiksuotą vaizdą:

per balkoną tas ilgaaulis iššoko, ar ką?

(507) Vienas kabo, kitas guli (kaip gulėjęs)

Vakar ir Karolinos laiškas su šviežiais priekabais atkeliavo:

Laba diena, Virginijau,
su Naujais metais! Linkiu, kad kuo daugiau „lytų“ batais, bet tik iki tol, kol batautojai juos užfiksuos ir negulėtų metų metus gamtoje.
Šiandien radau vieną naują – trečias medis į kairę nuo Panoramos prekybos centro. Ir vieną seną – sniegas ištirpo, batas – ne. Panoramos apylinkės tapo populiaria vieta batams mėtyti.

— Dėkui! Ir už kolekcijos papildus, ir už palinkėjimus.

O kaip vad. senas atrodė būdamas dar naujas – žr. čia.

(506) Nauji metai, seni batai

Vakar gavau collegės laišką su I 2 užfiksuotu radiniu (įrašo pavadinimas = laiško pavadinimas):

Labas, Virgi,

siunčiu Tau žadėtų pamestų veltinių foto, nutirpus sniegui, jie pasirodė visu gražumu :) Minėjai, kad svarbi ir jų radimo vieta – kaip dera veltiniams, jie rasti Šiaurės gatvėj.

Su Naujais!

Ramunė

— Dėkui! Senstu, buvo jau iškritęs iš galvos Tavo pažadas :)

Ir sveikinu: radinys kolekcijoj, kas rado – oficialiai batautojas / batautoja. Tikiuos, dar teks pasitelkt žymą „ramunės radiniai“.

P.S. Dingojas, kad šitiem veltiniam kaliošai praverstų.

(505) Laiptbačiai

Visai smagu, kai atsiveja praėjęs laikas; regis, kas tie pora mėnesių, o atminty jau ir pablukus dar žalia žolė, nukritę lapai. Draugė persiuntė kolegės Sigitos radinį, antrą (pirmas čia):

2022-10-19 d. ryte

leidžiantis nuo Geležinio vilko tilto Goštauto gatvės link

— Dėkui, Sigita, kad nemetėt batauti! Beje, šitas vaizdas priminė „Pasivaikščiojimą palaimintojo [Teofiliaus Matulionio] batais“.

(504) Paminklas Batui

Prieš valandą atkeliavo puikus kolekcijos papildas; Vidas atsiuntė:

Šiandien, 2022.12.06, Vilniuje, Mindaugo gatvėje, prie namo nr. 14 atidengtas paminklas Batui. Skulptorius – nežinomas XXI a. avėtojas.

— Dėkui, Vidai! Skulptūra, kuri žadina tik teigiamas emocijas. Retenybių retenybė Vilniuj.

(503) Kultūrpadis

Šiandien popiet atkeliavo Vido laiškas su priekabais:

 

Sveikas.
Anksčiau šitas padas buvo įsitaisęs Trakų gatvėje, prie įėjimo į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventorių (jei galima taip sakyti), toje vietoje, kur vienas Vilniaus melomanų kartais pardavinėja vinilus. Ir pats atrodo lyg pagamintas iš vinilo. Padas, ne melomanas.

Per porą savaičių padas šiek tiek pasistūmėjo Mo link. Vis dėlto jo dar laukia ilgas ir sunkus kelias. Situacija stebima.

Gražių šlepečių,

Vidas

— Dėkui! Ypač už pažadą stebėt situaciją. Batų kelionių stebėsena – gal net įdomiau už pačias radybas.

Šį mėnesį porą kartų Tavo minimoj vietoj teko būt. XI 8 į aa. Liudviko J. Paliktų palečių pristatymą Mickevičiaus bibliotekoj atėjau per anksti, tai porą ratų šventoriuj iš lėto apsukau dūmus pūsdamas ir dūmą dūmodamas; nors jau buvo pradėję temt, vinilai ant tvoros tebestovėjo, vinilininkas su kažkuo kalbėjos. XI 18 į dokumentinio filmo apie Dalią Grinkevičiūtę peržiūrą beveik vėlavau, net nežvilgtelėjau į kitą gatvės pusę. 

(502) Egipto įvairiabatybė

Vakar, sekmadienį, popiet gavau Anitos įspėjimą:

Sveikas, Virgi.
Kadangi Egiptas pažėrė lig šiol dar (lyg ir) neregėtų kolekcijoje įvairenybių, maniau, atskirai gal ir pabrokytum ką nors, bet abi su Gabriele (radiniai bendri) nusprendėm, kad Egipto galerijai gal tiks? Šiaip ar taip, spręsti Tau. Jei kas ir netiks, gal bent pradžiugins?
Beveik keturiadešimties laipsnių temperatūrų skirtumas yra kažkas tokio, o kai pro lėktuvo langą pasimatė sniegas... nors imk ir padėk du Tavo nemėgstamus daugtaškius. :)
Smagaus,
Anita

(Lauk siuntinių poplūdžio. Bus kokie 5)

Sulaukiau. Penkių. Ir dar epilogo. Taip tebūnie ir pateikta, radinius pažymint arabiškais skaitmenim. Nieko neišbrokijau.

1

Šito daikto niekas nevadina batu. Bet jis tikrai aunamas ant kojos ir tikrai nėra kojinė. Be to, kolekcijoje jokio panašaus egzemplioriaus, rodos, nėra. :) 

Hurgada. Lapkričio 12

— tikrai nieko panašaus nėr; gal galima jį vadint auto atmaina? susiųtas audeklo gabalas kojoms apvynioti aunantis?

2

Kokio dydžio bato liekaną dar galima vadinti batu (radiniu)?
Šiaip ar taip, šios liekanos radimvietė ypatinga.
Ar kažkas iš taip toli keliavo iki piramidžių, kad batus iki tokio likučio sutrynė? Vargu ar batas buvo piramidžių amžiaus, per tūkstantmečius kitų keliautojų mindytas ir sutrintas.

Giza (Kairo priemiestis). Lapkričio 13.

— ar neklystu manydamas, kad tai pado detalė? ar pagal tą nuorodą – X10 – galima nustatyt, kas per batai?

3

Radinys, kurį teko pasiryžti užfiksuoti. Prašom įvertinti.
Pamatėm. Nesustojom. Sustojom už kelių žingsnių. Negi paliksi neužfiksuotus?? Juolab kad normalių batų iš Egipto dar neturim. Pasiryžom tuos kelis žingsnius grįžti. Užtat labai bendro vaizdo ir nėra. Įsivaizduok aplinką: iš visų pusių mums savo įvairų gerą brukančius, apstulbusiais žvilgsniais varstančius prekeivius. :) Nors nuotraukoje matyti basų kojų, apavą reik manyt pametė ne jos.
Didysis Khan al Khallili turgus islamiškoje Kairo dalyje. Yra ir europietiškoji, bet tai atskira tema. :)

Lapkričio 13, vakaras.

— labai labai vertinu tokį jūsų ryžtą! lenkiu galvą; l. abejoju, ar būčiau drįsęs fiksuot tokioj aplinkoj

4

Laimikis prie Abu Simbelio šventyklos.

Lapkričio 16

— batmetonija tikrinė :)

5

Laimikis, kurio radimvietę sunku rasti internete.
Išvažiavus iš Abu Simbelio, pora pakelės batų liko neužfiksuoti. Automobilį ne visada pavyksta sustabdyti, ką ir kalbėti apie autobusą. :( Bet prie posūkio į Tošką autobusas visai sumažino greitį, o pakelėj mėtėsi ji! Fotografuota pro langą. Autobusas trūktelėjo ir šliopkė išslydo iš kadro, tad bendram vaizde jos nematyti, bet ji visai šalia, o vaizdas gan įspūdingas. :)

Beje, siunčiu žemėlapio nuotrauką, nes jei pats Toškos ieškosi, tos tikrosios, netoli Sudano sienos ir Abu Simbelio, žemėlapy kažkodėl nerasi. Kadangi savo akim mačiau ne tik ją pačią, bet ir lentą TOSHKA (ne tik arabiškai:)), neprisisapnavo juk man.

Lapkričio 16.

Epilogas

O gal moralas?
Egipte visai nudrengiau batus. Gražiai atsisveikinau ir palikau laivo „Magic I“ kajutės šiukšliadėžėj. Neužfiksavau. Gal kas nors kitas ras. :)

— Labai labai labai a-čiū! Abiem. Paskutinis radinys — nelyg iš kokio Mėnulio.

(501) Batelytis, batas ir dar vienas vienišas

Ką tik gavau Karolinos laišką su priekabu ir nuojauta:

Sveiki, Virginijau,
šios dienos radinys Saltoniškių gatvėje tarp darbo ir Panoramos prekybos centro.

Beje, turiu tokią nuojautą, kad ankstesnius du mano radinius pamiršote.

— Dėkui, Karolina, už šį kolekcijos papildą ir už tuos, kuriuos (gėda prisipažint, bet taip jau atsitiko) buvau pamiršęs. Einant į praeitį:

Sveiki, Virginijau,
norisi be mėsos? Prašom!
Na taip, logiška, juk tas, kuris su mėsa, kažkam ant kojos.

2022.11.04, Švitrigailos ir Kauno gatvių sankryža

Ir dar vienas, atsiųstas X 26, tą pačią kaip Medos užfiksuotasis:

Pastebėjau, kad dažniausiai batai randami lauke, o štai šiandieninis mano radinys viduje – Vichy vandens parko rūbinėje. Taip jis ir stovėjo ten vienišas.

— Dar kartą: ačiū! Ir atsiprašau, kad žioplėju (gal jau laikas pagalvot, kam perdavus batautojų radinių kolekcijos priežiūrą?)

(500) Šios šlepetės ne eilinės, šios šlepetės vėlininės

Vidas M. vakar atsiuntė:

Sveikas.
Štai ką pavyko subatauti prieš pat Vėlines, dėkui nuotraukoje matomam vedliui, kuris išsivedė mane paklajoti po kitą žemyną. Kokį? Bus aišku iš maršruto. Ilgai klaidžioję užsukome į neregėtai jaukią, tautine dvasia tiesiog alsuojančią uzbekų užeigėlę. Iš ten – tiesiai į turkų kebabinę. Vos per kelis žingsnius nuo šios – restoranas Ararat. Galiausiai, jau kiek ir pailsę nuo kvapų bei įspūdžių gausos, prisėdome chačapurinėje, pasimėgavome naminiu vynu ir chinkala po pseudoPirosmaniu. Po to dar užėjome indiškus šalikus, bet buvome gerai įkaitę (ne ta prasme), užėjome persiškus kilimus, bet mes prie kilimų nepratę, tad verčiau pasirinkome kavinukę, praeityje garsėjusią egzotišku pavadinimu КПСС. Nieko bendro su tа prakeikta nusikalstama organizacija. Santrumpa anais laikais būdavo dešifruojama šitaip: Кафэ Пхотив Стахый Синагога.

Šiltų batų,
V.

— Dėkui, Vidai! Ir lietuviškai išeina KPSS – Kavinė Priešais Senąją Sinagogą.

Vietoj atlygio už kolekcijos papildą, įrašo pavadinimą pasufleravusi citata iš pokalbio su Jonu Strielkūnu:

Kai [Literatūros ir meno redakciją] iš rašytnamio išvijo, ilgai dirbome Pylimo gatvėje, tada lakstydavome į kavinę, pramintą „KPSS“ – „Kafe protiv staroj sinagogi“ (juokiasi). Kaip tik buvo Lenino gimimo šimtosios metinės [1970-ti] – minėtoje kavinėje skanduodavome: „Šis gėrimas ne eilinis, šis gėrimas lenininis!“