(523) Pakelėbatis einamasis

Buvo pakelėbačių, dauguma pro mašinos langą pastebėti; gal galima juos vadint važiuojamaisiais pakelėbačiais? O ką vakar atsiuntė Alius – einamasis pakelėbatis, t.y. išėjus paspaceravot pamatytas:

2023 gegužės 8

Vilniaus r.

Užugriovių k.

Pievų g.

— Dėkui, Aliau! Labai įspūdingas kadras.

(522) Valakupių samanbatis

Priešistorė: nesitikėjau penktadienio pavakary sutiksiąs Jolantą K. – renginio skelbime nebuvo įrašyta (nors vadeliojo vyksmą); seniai nesimatę buvom, po visko apie tą aną ir trečią šnektelėjom; o apie ketvirtą (aišku ką) abu lyg kartu prabilom — — bet juk tavęs nėr facebooke, iš kur žinai apie tą apsamanojusį batą? – nežinau, maniau, šneki apie kokį esantį batautojų radinių kolekcijoj, yr ten tokių, apsamanojusių – paprašiau, kad atsiųstų; aišku, kada ir kur rastas nurodytų, o jei koks rišlus pasakojimėlis iš kelių sakinių susidėstytų, tai išvis puiku būtų. — Atsiuntė:

Labas rytas,
Siunčiu batą, kuris pamatytas balandžio 30 dieną Valakupių (kaip reikia sakyti) miške.
Istorijos nelabai yra. Gražų miško taką aptikom, kai ieškojom, kur galima paleisti nuo pavadėlio šunį palakstyti ir patiems smagiai pasivaikščioti. Dabar jau dveji metai šuns nebėra, o mes vis atvažiuojam.

— Dėkui, Jolanta, už kolekcijos papildą. Ir sveikinu: dabar drąsiai ir išdidžiai gali save vadint, be kitų savivardžių, ir tikra batautoja! Batautojų sambūris oficialiai neužregistruotas, pažymėjimo nesitikėk, o batinę bendrystę garantuoju.

(521) Naujininkų prie-garažbačiai

Ką tik, prieš pusvalandį, atkeliavo Karolinos M. laiškas su labai džiuginančiais radiniais:

Sveiki, Virginijau,

vakar (balandžio 19) su draugu išsitraukėme dviračius ir ėjome iki degalinės padangų prisipūsti. Nors dviračius nusivedėme nemenką atstumą, o kompresorius neveikė, pasivaikščiojimas nenuėjo veltui, nes aš radau du batus, o štai dar vienas žmogus sužinojo apie batavimą.
Šalia Naujininkų garažyno Prūsų gatvėje.

— Dėkui, Karolina! (Va tokius radinius įsivaizduoju kaip „tikruosius“.)

(520) Įvairiabatybė

[nesigalvojau naujo žodžio pavadint šitą įrašą, prisiminiau jau pavartotą]

Vakar vakare atkeliavo Gabrielės M. sesės Karolinos siuntinys:

Labas vakaras, Virginijau,
mestelėsiu neblogą papildymą Jūsų kolekcijai.
Batautojų ratas plečiasi. Bet apie viską iš eilės.

Nr. 1 →
Tiksliai nepasakysiu, Didžioji ar Aušros vartų gatvė, bet – Senamiestis. Šalia gulėjo dar maišas su rūbais. Tokia įdomi vieta rūbams palikti. Galvoju, gal skyrybų drama kokia? Balandžio 12 d. pavakarys.

← Nr. 2

Draugė Rasuolė subatavo Cėsyje, Latvijoje, pastarąjį sekmadienį, balandžio 16 d.

[ką turi primint šie batai, galima sužinoti čia]

Nr. 3 →

Šiandien, balandžio 18 d., Basanavičiaus g. 2.
Sesei turėtų patikti. :)

— Dėkui, Karolina, už siuntinį. Ir sveikinu Rasuolę prisidėjus prie batautojų!

P.S. Ilgokai sprendžiau, kokį numerį įrašyt skliaustuose, – xlvii ar 520; lyg labiau tiktų numeruot romėniškom mažosiom, bet: ana įvairiabatybė buvo arabiškai, tai ir šita tebūnie taip pat.

(xlvi) Vazonbačiai

[tikriausiai atkreipėt dėmesį: jei radinys „tikras“, t.y. batą ar batus galima pavadint pamestu (-tais), atrodo lyg pamestas (-ti), tas įrašas numeruojamas arabiškais skaitmenim; jei radinys „netikras“ – įrašas numeruojamas romėniškais, kurie žymimi mažosiom raidėm]

Vakar vakare atkeliavo Gabrielės M. laiškas, pavadintas „Radinys po pertraukos“:

Laba diena,

jau kurį laiką nieko neradau, bet galbūt tiks į kolekciją. Narbuto stotelė Vilniuje lietingą sekmadienio pavakarę.

— Dėkui, Gabriele! Tiko, tik kitą įrašo numeraciją pasitelkiau. Tikrai toks pavasarinis radinys; čia kokie miežiai ar kas?

(xlv) Prizbatis

Popieryne radau išsiplėštą lapą iš senų Šiaurės Atėnų – labai senų, praeito amžiaus, 1990 II 14 (nr. 2; tiražas – 50 000 egz.; ir redaktoriai dar trys – Juozaitis, Stoma ir Šaltenis). Nemaža dalis tuolaikių savaitraščio skaitytojų, manau, pradėdavo nuo paskutinio puslapio, nuo „Haid parko“, kur būdavo skelbiami redakcijai siųsti laiškai įvairiausi. Išplėšoj, p. 8, yra laiškas be parašo („Galiu ir nerašyti, ponas Šalteni, bet kodėl nepasakyt visos teisybės į akis. Nepatinka. [...] Pasakysiu tiesiai į akis – visi, kas žino, juokiasi iš tokio laikraščio pavadinimo!.. Aš perduodu, ką girdėjau. Prie ko čia Atėnai?.. Dura išėjo su mano batais, kablas vos laikės. Kas tada? Gerai, tarkim Atėnai, bet ar gali normali lietuvaitė tik po technikumo už algą padorius žieminius batus nusipirkt? [...] Šiaurės Atėnai – dirbtinis, netikras, pižoniškas pavadinimas. [...]“). — Po laišku – Redakcijos pastaba:

Agniaus Tarabildos piešinys

Pradėdami leisti „Šiaurės Atėnus“ sutarėm nespausdinti anoniminių laiškų. Tačiau šis aistringas laiškas yra PIRMAS(!), įkritęs j talpią redakcijos statinę. Nors turime įvairių spėlionių dėl jo autorystės.

Kol kas esame neturtingi – atliekamos laimės, deja, nei stalčiuose, nei kasoj neturim ir su žieminiais batais striuka – tačiau atsistojusi ant kojų redakcija žada įsteigti įdomiausių laiškų autoriui ŽIEMINIO BATO PRIZĄ!

— neatsimenu, kad ką nors būčiau girdėjęs apie šio prizo teikimą (gal taip ir liko – tik sumanymas?). Galima būtų paklaust Gintarės A., Laimio J., kitų, bet tingis.

(519) Plaukia sau batelis

Vakar coll. Donata atsiuntė savo — — norėjau iš inercijos rašyt: radinį, bet juk netikslu; gal – matinį (kas rasta – radinys, kas tik matyta – matinys):

Virgi, čia šiandien per pietus [13:18] batas plaukia Nerim ir tuoj bus po Žirmūnų tiltu. Kaip pastebėjai ar ne, pa- (iš)mestais batais bandau vertinti ekonominės krizės laipsnį. Keletą mėnesių atrodė – beviltiška krizė, visi batus sunešioja iki skutelių, kuriuos supila į šiukšlių konteinerius. Bet štai: plaukia sau batelis!

— Dėkui, Donata! Be kita ko, ir už staigią reakciją (batautojos refleksas suveikė?).

Kad būtų aiškiau, dera pridurt: vakar stipriai snigo; tie balti taškai ir brūkšneliai nuotraukoj – snaigių atvaizdai.

(518) Lentynbatis

Karolina sekmadienio vakare atsiuntė, o aš tik šiandien iš ryto prisirengiau papildyt batautojų radinių kolekciją:

Sveiki, Virginijau,
dirbti sekmadienį – menkas malonumas. Taigi, kad to malonumo būtų daugiau, kažkas darbo vietoje man pakišo batą. Tiesiog ant lentynos. Ir taip knieti sužinoti, iš kur jis čia atsirado ir kur antras. Bet kaip jūs sakėt? Nebekeliat sau tokių klausimų?

— Dėkui, Karolina! Klausimų stengiuos nebekelt, bet jie, bjaurybės, patys kyla ir reikalauja atsakymų, kurių neturiu; tenka ką nors sukurt.

(517) Išvyta iš namų šliurė

Kovo 20-ą Alius atsiuntė savo radinį nurodydamas:

— netoli Didžiųjų Gulbinų gyvenvietės;

žodį netoli patikslino printscreenu:

— Dėkui!

(516) Metonimija IV

— šeštadienį, 18-ą, bent priešpiet, kiek atsimenu, buvo labai pavasariškas oras – išėjom su drauge pasivaikščiot: įstrižai kirtom Pašlaičius – nuo EMSI degalinės (Laisvės pr. 80B) Sviliškių gatvės link; prie „Aušros“ mokyklos-darželio (Medeinos g. 5), žiūriu, bato metonimija guli.

— imu įtarinėt, kad išties man tik tiek ir telemta rast –

dalį vietoj visumos :)