Batavimo sezonas baigės, tad ir šis tinklaraštis buvo nugrimzdęs žiemos miegan. Iki kitų metų sezono. Kas nors atsitiktinai užklysdavo kas antrą trečią dieną; dažniausiai, spėju, googlindamas: „šok su manim“, nes yra vienas batvaizdis, kuris vadinasi „
Šok be manęs“.
Ir staiga – lankytojų antplūdis, už kurį turiu būt dėkingas
Rokiškiui Rabinovičiui, ėmusiam ir paskelbusiam įrašą „
Apie tai, kaip galima batauti“:
Dalinuosi šviežiu savo atradimu. Nuostabi veikla – batavimas. Nuostabus batavimo blogas. Rekomenduoju visiems.
Užklydau į batavimo konceptus per Virginijų G. – už ką ir dėkui :-) [nuorodų cituodamas dėl suprantamų priežasčių neperkeliu]
Prisiminus B, nevalia nutylėt A.
Rokiškis R. šitą tinklaraštį rado norėdamas išsiaiškint, kas per vienas ėmėsi komentuot jo įrašą „
Aleksandras Sacharukas, Linas Karalius ir apkalta su opozicija“. Liūdniausia ar juokingiausia, kad vos parašęs tą komentarą ėmiau gailėtis taip lengvabūdiškai pasielgęs (deja, šaukštai popiet – nebeištrinsi). Regis, stengiuos vadovautis principu: nepatinka – neskaityk, ir tiek, o tąkart nesusilaikiau – moralizuot puoliau. Taip, senstu, vis šlykštesnis daraus. Nors tai ir ne pasiteisinimas.
Kas belieka? Atgailaut kaip Linui Karaliui. Gaila man jo. Susišiko žmogus sau gyvenimą. Ir, regis, tai suvokia.
