(447) Netyčiukas

Jau senokai, III 14, šitą šlepetę netyčia pastebėjau Instituto kieme. Nufotografavau, ir iškrito iš galvos.

Šiandien prisiminiau.

Beje, regis, išsiaiškinau, kaip ta šlepetė čia atsirado. Pasak gan patikimo šaltinio, ją mašinoj vežiojos vienas iš sargų, kad turėtų kuo šunį pažaidint.

Matyt, šuniui nusibodo ar nesinorėjo lakstyt (dantų žymių lyg ir nematyt), o šeimininkas tingėjo eit pasiimti.

(xlii) Griuvėsbačiai

Batautojo instinktai niekur nedingsta. Vidas M. pastebėjo šlepetes žiūrėdamas futbolą, o aš jau bent du stebėdamas griuvėsių Ukrainoj vaizdus. Ir dar du. 

(446) Šventinė metonimija

Vakar atkeliavo laiškas su priekabu:

Sveiki,

Nufotografuota jau senokai, bet vis pamiršta išsiųsti. Nepriklausomybės dienos proga radinys po ilgos pertraukos.

2022-02-16, Šešuolių g., Vilnius

Gabrielė M.

— Dėkui!

Visko prisimint neįmanoma, – taip guodžiu save ką nors užmiršęs padaryt. Tuolab: ne besimėtantys batai ar jų dalys dabar svarbiausia.

(445) Tiltobačiai

Aptingau; nebeprisiruošiu, tarkim, per pietus išlįst bent pusvalandžiui į lauką, paeit iki Neries – anksčiau juk eidavau ten paieškot batų.

O vakar einant iš darbo per Žirmūnų tiltą – kaip aklai vištai grūdas, net du – pora. Gražiai padėta, nosim pasukta maždaug Stalo kalno kryptim.

Dingtelėjo kvaila mintis: gal kas, žinodamas, kad kasdien po darbo apie penktą einu Tuskulėnų rimties parko stotelės link būtent ta tilto puse, tyčia padėjo batus, pradžiugint batautoją norėdamas? – Ne, netikiu.

(444) Eglynbatis

Užvakar apie savo trečią radinį pranešė Žaneta:

Laba diena,
„Mano batai buvo du, vienas dingo – tris randu“ 🙃. Čia aš apie trečią savo „trofėjų“. Netgi ne visai galėčiau savintis, nes: ėjom su vyru sekmadienį Kačerginės mišku šunkeliais (t.y. paskui savo šunį), įlindom į tankų eglyną, o vyras man ir sako, paėjęs į šoną: aš tau kai ką radau. Žibučių! – galvoju. Prilekiu ir ne mažiau apsidžiaugiu – ogi batas 😄!
🤔turbūt batavimas ne mažiau užkrečiamas negu kovidas, jau ir vyrą užkabino 😄

    — Ačiū, Žaneta, jums ir palydovui po tankius eglynus!

   (Miške rastus batus vadinu tikriniais, kaip tam tikrus baravykus,

   nes nuo tokio radinio prasidėjo visas batavimo „sąjūdis“.)

(443) Vasario crocsas; krokams per anksti

Užužvakar gavau Karolinos laišką su priekabu:

Labas vakaras, Virginijau,
ech, kaip seniai batą buvau radus. Na, o šiandien dvigubai pasisekė: kolegė namo parvežė ir šį crocsą radau. Būčiau ėjusi pėsčiomis iš darbo namo, tai kitu keliu.

Naujininkai, Brolių g., prie vaikų dienos centro.
Vasario 20.

2022 II 21 atkeliavo patikslinimas: „Šiandien tebeguli, tik numestas į šoną.“

— Dėkui, Karolina! Ir atsiprašau, kad užtrukau įdėt kolekcijon.

(442) Londonbasės

Prieš tris dienas gavau Rimos T. laišką su priekabu iš Londono (taip, lėtapėdis, tik šiandien prisirengiau paskelbt):

Laba diena,

Siunčiu dar basučių iš šiaurės Londono, šįkart iš Islingtono.

Fotografuota gal prieš porą savaičių [2022 I 23].

— Labai ačiū už kolekcijos papildą!

Sausio antra pusė ir toks apavas – Vilniuj esant, sunkiai susisieja; bet, primeni sau, vaizdas iš Londono, londoniečių tikriausiai toks nė kiek nestebina.

(441) Patiltinis

Dažnai taip būna: pamanai: bus sunku – viskas lengvai įvyksta, pamanai: oi, čia eis kaip per sviestą – imi ir užstringi. Prieš trejetą dienų pasveikinęs Žanetą tapus tikrąją batautoja pridūriau, esą kitą – antrą batą rast gali būt ir sunkoka. O įvyko atvirkščiai (vakar vakare gautas laiškas su priekabais):

Labas vakaras.
Nemaniau, kad vos tik gavus batautojos titulą galima taip greitai užtikti naują egzempliorių 😄
Jis gulėjo vienišas, šiek tiek užsiklojęs jau pernykščiais tapusiais lapais po Trijų mergelių tiltu (Panemunės pėsčiųjų tiltu). Savo porą, ko gero, praradęs pakalnėje ties geležinkelio bėgiais.
„Tragiškas“ batų poros išsiskyrimas, kaip ir šios dienos pasivaikščiojimo oras 😏

— Ačiū, Žaneta!

[ir dar reiktų pridurt, kad trečią rast tai jau tikrai ilgai užtruks :)]

(440) Žiemažmogio apavas

Vakar vakare gavau nelauktą el. laišką su priekabu:

2022 I 25

Labas vakaras. Esu linksmai nustebinta, kad yra toks žmonių pomėgis – batavimas 😄. Nors, turiu prisipažinti, pamačius besimėtantį batą kur nors jam „nebūdingoje“ vietoje, šmėkšteli smalsi mintis: kaip jis ten atsirado 😄. Šlepetes radom prišalusias prie ledo, bevaikščiodami prie Kauno marių. Tai buvo labai simboliška, nes vyras pirmą dieną po savi-izoliacijos išėjo į gryną orą.

Taigi „Išsilaipinimas iš „tapkių“ “🙃 

Galbūt tiks į Jūsų kolekciją.

Su pagarba Žaneta 🙂

— Ačiū! Jūsų radinys, be abejo, tinka kolekcijon; ir sveikinu tapus tikrąja batautoja.

(439) Kabikas valakampinis

Vakar popiet atkeliavo kolekcijos papildas,

Dainius M. atsiuntė:

Nusprendžiau šiandien [2022 I 12] po Valakampių miškus pabraidžiot, ogi žiū – batas noksta ant šakos.

Taigi siunčiu batautojų draugijon, gal dar tebegyvuoja?... 🤔

— Dėkui, Dainiau! Tebegyvuoja BD, kur ana dėsis.

Beje, Tavo radinys iškart priminė Vigmanto užfiksuotą kabiką latvinį, tai pavadinimą pagal panašumą parinkau.