(461) Tolę nutolę pakelibačiai

„Tik tolių / Toliuos / Nutolę toliai“ – prisiminiau Širvį, skaitydamas Karolinos laišką:

Laba diena, Virginijau,

šiandien turiu neeilinę situaciją. Vakar pastebėti, šiandien užfiksuoti – beveik 10 km atstumu tos pačios poros batai. Alytaus–Vilniaus kely, iki sostinės likus 16–26 kilometrams.
Sunku suprasti, kaip pavieniai batai apskritai atsiranda pakelėse, o čia išvis kažkokia mistika. Palieku kiekvieno fantazijai.
Kad patikėtumėt, jog nemeluoju, vienas prie balos, kitas ne. :)
Beje, batų šiandien kaip iš gausybės rago, dar dviejų negalėjau užfiksuoti dėl intensyvaus Vilniaus eismo. Su draugu juokavom, kad naktį reikės nuvažiuoti.

— Labai dėkui! Ir be balos tikiu, kad buvo tolę nutolę :) O kaip tai atsitiko? – neišneša mano vaizduotė. (Tik visai nerealistiškas variantas. Mėtės sėdintieji ant galinės sėdynės mašinoj su vienu, kelkraščio pusėn, pradarytu langu... Nepataikei! Po 10 km: Ir vėl netaikei!)

(xliii) Daug daug tvorbačių

Pamatai kur besimėtantį batą – dzingt galvoj: gasiliūnas; pamatai daug daug – vis tiek vienaskaita: gasiliūnas.

Dalia iš Joniškio atsiuntė daug daug (nors ne pamesti, bet priešdėlis tas pats: pakabinti).

Tvora Šiauliuos prie Chaimo Frenkelio vilos, liepos 3.

— Labai dėkui, Dalia!
Bežiūrint kilo noras suskaičiuot, kiek tiksliai tų batų trijose nuotraukose. Jei nesuklydau, 46. Tiek ir ačiū :)

(460) Saulėlydbatis

Per atostogas stengiuos atsiknot nuo kompiuterio. Bet vis pagalvoju: o jei koks batas atkeliavęs laukia? Karolinos siųstasis laukė beveik dekadą:

Laba diena, Virginijau,

pajūris yra must vieta rasti batą. Romantiškesnės vietos nė nesugalvosi, kaip saulėlydis ant Palangos tilto.

Liepos 3 d.

Palanga

— Labai ačiū!

Žiūrėdamas į atvaizdą pagalvojau:

kartais gal visai neblogai būtų pasijust ir bato vietoj :)

(459) Pajūrbatis ir jūrbatis prie Jūrkalnės

Atostogaujanti anūkė Felicija neužmiršta senelio.

Jos du radiniu Latvijoj birželio 26-ą.

Antrasis ↓ buvo ne tik didelis – ir sunkus (patikrino).

— Labai labai ačiū, Felicija! Įspūdingi radiniai!

Tikri kolekciniai :)

Ir mamai Dovilei dėkui už el. patarpininkavimą.

(458) Cymrubatis

Pradėt galima kaip ir ankstesnį įrašą:

Morkūnai išsijuosę batauja; atžala Gabrielė – Velse (vališkai Cymru; nors laiške nepaminėta, bet prisimintina: sesė Karolina buvo metusi iššūkį):

Labas vakaras,

kažkodėl išsiųsti batą yra daug sunkiau negu jį nufotografuoti ar netgi atrasti. Taigi šiek tiek vėluojantis birželio 16 dienos radinys.  Įdomu tai, kad prie jo vėliau buvo įtaisytas ir pliušinis triušis, tik jau nenufotografavau.

St. Catherine’s Beach, Tenby, Wales.

— Labai ačiū, Gabriele!

O turint omeny iššūkį tėviškas instinktas dar nori pridurt: svarbiausia pastangos, o ne rezultatas [gausa] :)

(457) Sankryžbatis

Morkūnai išsijuosę batauja; Pats – po Žvėryną:

Raškant šį kuklų kroksą Kęstučio, Sėlių ir Lokių gatvių sandūroje, pravažiuodamas automobiliu mojo man Vilius Š.; Bebrų gatvėje palikęs paletes, poetiškai mąsliu žingsniu artinosi Liudvikas J. ir kilo į giedrą Žvėryno dangų spalvingi oro balionai. Štai kokia turtinga buvo viena birželio 22 pavakarės akimirka.

— Dėkui, Vidai!

(ot bjaurus padaras žmogus [apie save, aišku] – nagai vis kartkartėm suniežti, noris imt ir „patobulint“, nors visai nereikia; taškelį virš kablelio Tavo laiške nesuderinęs su autorium padėjau, tikiuos, atleisi)

(456) Iš karalysčių: Reino de España ir Koninkrijk der Nederlanden

Karolina batauja po pasaulį; birželio 16-os radiniai, atsiųsti kitądien:

Sveiki, Virginijau,
šiandien tikrai praplėsiu jūsų batų geografiją.

Nr 1. Madrido centras. Arčiau nėjau, nes šalia sėdėjo įtartina jaunuolių kompanija. Greituoju būdu priartinau ir greitai pasišalinau. →

Nr 2. Eindhoveno centras. ↓

 

 

Nr 3. Helmondas. Čia jau linkėjimai tėvams su šita basute. Ilga istorija, jie supras. Šalia hostelio. →

Dabar laukiu sesės batų gausos :)

Linkėjimai,
Morkūnų vaikas

— Dėkui, Karolina!

Ir džiaugiuos galėdamas patarpininkauti bendraujant šeimos nariams :)

(455) Atostogobatis

Žaneta vakar atsiuntė:

Laba diena 🙂

...Jis gulėjo paplūdimyje vienišas, šalia – lazda. Tarsi koks pavargęs piligrimas dykumoje.

O horizonte – jūra...

Batą – paskutinės atostogų dienos Pervalkoje trofėjų, radau birželio 11 dieną.

— Dėkui! Nuostabus radinys.

(454) Laukinė liekana

Šįryt šnektelėjau su coll. Donata, kuri, be kita ko, pasiguodė neberandanti batų – ten, kur vaikštanti, nebepastebinti. Ir dzingt galvoj: žioply gasiliūnai, tagi jau prieš kelias dienas (VI 6) gavai Karolinos laišką ir dar neįkėlei jos radinio kolekcijon!

Sveiki, Virginijau,
įsisiautėjau truputį. Teks jums mane blokuoti greitai.
Vakarykštis radinys.
Nepasakysiu, kur tiksliai. Biržų rajono laukuose.
Birželio 5.

— Labai ačiū! Laukinis batas būtų išvis, bet ir liekana šis tas, ypač iš Biržų rajono, kur gasiliūno net liekanos nebelikę :)

(453) Dar graikinių

Vakar Karolina atsiuntė dar:

Labas vakaras, Virginijau,
paskutinis vakaras Graikijoj. Išeinu pasivaikščioti po pajūrio miestelį Kamena Vourla [Καμένα Βούρλα], kuriame esame apsistoję. Šmėsteli mintis, kaip būtų smagu dar kokį batą surasti. Ir tik žiū – privačiame kieme po medžiu voliojasi šlepetės!
Į viešbutį nusprendžiu grįžti pajūriu. Dar vienas radinys! Ir dar kokiam peizaže.
Batautojo kelionė užskaityta :)

— Dar kartą: ačiū už kolekcijos papildus! ir už saulėlydį dėkui.
Kelionė užskaityta; cum laude :)