(254) Dvi Vilniaus poros

2018 VIII 18

Vilma šiuokart tarpininkė:

Laba diena,
džiaugiuosi, galėdama pasidalinti kolegos Dainiaus vilnietiškais trofėjais. Atrodo, dvi tokios simetriškos sportbačių poros, bet abeji skirtingo būdo: juodieji mėgsta ramią gamtos žalumą Kalvarijų gatvėje, o raudonieji įsikūrė prie ekspresyvios sienos netoli Basanavičiaus gatvės.
Grybingu metu net batų padaugėjo batautojų džiaugsmui.
Su gerais linkėjimais -- Vilma

2018 VIII 20

— Ačiū abiem!

(253) Postžolinė

Ogi batingas postŽolinių rytas!
Tik įdėliau Danguolės radinius, coll. Donata M. atsiuntė:

For you personaly. Kalvarijų 110 kiemas šįryt.
P.S. Dabar, aišku, pasakysi, kad basutės netinka, tik batai :)

— Oi, Donata, basutės puikiausiai tinka, va jei kokį lastą (ne Adomą Juodąjį) būtum atsiuntus, gal ir būčiau suabejojęs.
Didžiai dėkui!

(252) Radiniai Pašilaičiuos

Ne mano, Danguolės radiniai, ir ne pliki, su paimprovizacijom:

--- pavargęs, susenęs, apdriskęs, ligotas... einu į polikliniką – gal dar palopys... jau taip nedaug beliko – tik pereiti gatvę...
Batas rastas Laisvės prospekte, Vilniuje, priešais Vilniaus rajono polikliniką kitoje gatvės pusėje 2018-08-06.

„Gėriau gėriau, pamečiau batelį...“
Batas rastas Laisvės prospekto gale Vilniuje miškely ankstyvą Žolinių rytą (2018-08-15).


— Ačiū už kolekcijos papildus, drauge!

(251) Ratai ir batai

Dar vienas Karolinos M. radinys –
šitas Vilniuj liepos 13-ą Minties gatvėj Žirmūnuos.
– Vienas apie batus, kitas apie ratus, – pridūrė batautoja.

Ratai riedės, o va batai – kiemsargis greičiausiai juos išlydės pas bendrąsias šiukšles; bet prisiminimas liks virtualybėj.
— Ačiū, Karolina, už batingą vasarą!

(250) Verksnio paežeriniai

Karolina M. atsiuntė birželio 29-os radinį prie Alaušų ežero Molėtų rajone su pranašingu komentaru:
Vieniši švedų crocsai priliejo pilną ežerą ašarų dėl anksti pasibaigusio Pasaulio futbolo čempionato.

— Ačiū! — Per radiją girdėjau, kad Švedijoj vis dėlto džiaugtasi, nors rinktinė ketvirtfinaly ir pralaimėjo; džiaugtasi, kad po ketvirčio amžiaus taip toli buvo nukeliauta; pasirodo, potencialūs švedų verksniai futbolą žiūrėjo prie Alaušų :) Viskas aišku.

(249) Dangus ant šaligatvio

Vilmai ėmė sektis:

Laba diena,
mano horizonte sušmėžavo mažas vaikiškas batukas, labai gražios giedro dangaus spalvos, tik vienišas – lyg būtų pabėgęs nuo šeimininkės ar šeimininko.
Vilnius, Salomėjos Nėries gimnazijos šonas netoli Dominikonų ir Trakų g. sankirtos, liepos 3 d.

 — Ačiū, Vilma!
Ir man kartais atrodo, kad batai savarankiškesni, negu mes linkę manyt.

(248) Juodi prie Balto

Coll. Justė, savaitę paatostogavusi miške, lauktuvių atsiuntė:

2018-06-20, Labanoro regioninis parkas, netoli Balto ežero
man tie batai panašu darosi į žmonių išnaras :D
baigėsi sezonas – ir išsinėrė

 — Ačiū, Juste!
O man retsykiais dingteli mintis, kad jie labai savarankiški, kartais ima ir išeina, kur panorėję.

(247) Trys pavasario poros

Smagu, džiugu, šypsotis noris...
Bataudamas tik gerų emocijų patiri.
— Vilmos laiškas su priekabais:

Laba diena,
smagu matyti iš Jūsų tinklapio, kad tokį gražų pavasarį bendraminčiams sekėsi batauti. Ypač sužavėjo Marokbatis, tikra palimpsesto priešingybė.
Norėčiau prisidėti kolegos Dainiaus ir savo kukliu derliumi iš Vilniaus. Kvadratas pamatytas jo trajektorijoje netoli Kalvarijų turgaus balandžio viduryje. Kažkas tarsi paliko ant padėkliuko visai nenudrožtus ir nepurvinus batus galimam naujam šeimininkui. [žr. ↓]
Pagaliau pagaliau ir mano kelyje pasitaikė tikri, nepabėgantys batai – porą kartų autobusas ar troleibusas pravežė pro panašius, tik liūdnesnius paliktuosius, nespėjus išsitraukti jokių pykšėjimo priemonių – jausmas lyg būtum radęs gražų baravyką, bet negalėtum pasiekt. O nufotografuotieji – iš pirmo gegužės šeštadienio, "Humanos" lango ant Pylimo g. kampo pakeliui į stotį. Kažkas turbūt apsibatino naujais-senais ten ir be gailesčio atsisveikino su turėtaisiais arba atvirkščiai – nutarė pradžiuginti kokį nors benamį, netgi kojinės šalia. Šįkart batai porom, matyt todėl, kad pavasaris.
Kūrybingos ir batingos vasaros!
Su gerais linkėjimais – Vilma

— Ačiū! Vilma; ačiū, Dainiau.
Batingos vasaros ir jums,
ir visiems tiems, kurie žino:
galima ne tik uogaut, grybaut, bet ir bataut.

(246) Kolekcijos papildas iš Dùn Èideanno

vėliava, regis, Bolivijos

Daug kas piktinas, kad aplink juos sukiojas visokios fake news, o mane džiugina good news.
Va gavau gal porą, o gal net daugiau dešimtmečių nematytos prozininkės ir vertėjos Anitos K. laišką su priedabu:

Sveikas, Virginijau.
Na ir užkrečiamas tas batavimas. Štai jau trečias tos pačios šeimos narys (Vido M. žmona ir Karolinos M. mama) pasigauna virusą.
Edinburgas - toks miestas, kur daugybė gatvių veda arba įkalnėn, arba nuokalnėn. Nenuostabu, kad ir batai pradeda nuo kojų kristi... Gaila, nesusipratau nufotografuoti bendresnio vaizdo, dabar jau šaukštai popiet.
Edinburgas, 2018 gegužės 7.
P.S. Dvi savaites basčiausi po visą Britaniją. Ir kad žinotumei, kaip tai smagu: vos bepavelkant numintas kojas kažkur tolybėj nuo namų, svetimo miesto gatvėj pamatyti numestą batą ir pagalvoti ne ką kita, o štai ką: dar vienas egzempliorius į Gasiliūno kolekciją!

Tokį laišką per silpna vadint gera žinia, – nuostabia reikia vadint.
— Ačiū, Anita!

(245) Iš dosniosios Vilniaus širdies

Vidas M., kurio puikių pasakojimų ciklas „Pakeleivingų stotys“ paskelbtas Metų nr. 3 (puikių, nes perskaičius noris dar; kad man patiko, kokią bendraamžystę ar bendralytystę dar galima kaltint, bet ir kitos kartos Vytauto Kubiliaus premijos laureatei Virginijai Cibarauskei patiko [žr. facebooke], vadinas – tikrai geri pasakojimai), jau nebe pradedantysis batautojas. Šįkart jo laimikis tikrai neblogas:

Sveikas, Virgi.
Štai ką gegužės 15-ą dieną subatavau pačioje Vilniaus širdyje, užkaboriuose tarp S. Nėries gimnazijos ir Šv. Ignoto gatvės. Vergilijaus vaidmenį atliko Benas Šarka.
Gražių atradimų!

— Ir už fotografuotinius batvaizdžius, ir už rašytinius žmogvaizdžius dėkui, Vidai!