(279) Sekmadieninė Vilniaus batų mugė

Šeštadienį du renginiu knygų mugėj vedžiau (Jaano Kaplinskio romano Ta pati upė pristatymą ir skirtąjį Grigorijaus Kanovičiaus 90-mečiui), antrasis prasidėjo 15.00; o sekmadienį el. paštu gavau puikiausius honorarus – coll. Donatos du laišku su priekabais:

Virgi, darausi prisiekusi batų tau rinkėja.
Čia dabar, t.y. 15.02, Nery. Nuo valčių stoties kokie 300 m į centro pusę.

Tarsi ne gatve, o po kokią batinę vaikščiočiau.
16.30 netoli Kalvarijų 70. Kitoj turgaus pusėj kiek į šoną.
O sakei, šiuo metų laiku batų nėra.

— Ačiū, Donata!
Dėl to sakymo, tai taktika tokia: ką nors lepteli turėdamas vilties, kad atsiras norinčiųjų teiginį paneigt. Štai ir įrodei, kad yra kitaip nei sakiau.

(278) Nesugalvoju, kaip pavadint; gal ką pasiūlytumėt?

Kai sekas, tai sekas –
va dar vienas coll. Donatos radinys:

Ką tik prie Kalvarijų 11 Optikos. Kas ten pasidėjo batus, nežinau, tikrai ne aš.

— Ačiū!
Ką galiu pridurt? – Ir ne aš.

(277) Šaliašali[gatvinis]

Ne tik danguj, ir žemėj ima rastis batų.
(Lost Lost Lost – prisimenant aa. Joną Meką ir jo filmą. O ką, DP New Yorke kaip pamestas batas – nors Ramūnas Čičelis iš tokio sugretinimo gal ir pasijuoktų.)

Vakarykštis coll. Donatos radinys –

Apie 17.07 maždaug prie Kalvarijų 38.

— Ačiū!
Atvaizdo kompozicija – batas \ ratas – vos ne tobula :)

(xxxiv) Paguodos prizas

Yr norinčių paguost; свет не без добрых людей, pasak rusų patarlės.
Štai vakar gavau Anitos laišką su priekabu:

Sveikas, Virginijau.
Va perskaičiau tokį ilgesingą paties atodūsį: „o batautojui žiema – tuščias metas...“ O štai Žvėryne jau pavasarėja, iš po žiemos Latvių gatvėj batų jau galima ir pasiraškyti. :)
Radinys – kelių dienų senumo (vasario 14), tik per visokias sumaištis pamiršau išsiųsti.

— Ačiū, Anita!
Kaip dvi poros juodųjų žvaigždžių rūškanam danguj tie pakaruokliai atrodo :)

(xxxiii) Dėl juoko: pasiguodimas

būtum pirštiniautojas, o! kiek džiaugsmo patirtum žiemą – vos ne kasdien po radinį ar daugiau;

net jei kepuriautojas būtum – irgi bent kartkartėm akys už laimikio užkliūtų;

o batautojui žiema – tuščias metas: nieko nerandu, na, nebent kai sniegas ims stipriau nykti, gal kas pasimatys
-------------------
tai, kas aukščiau,
surašiau iš ryto;
o priešpiet radau batus –
šiandien išėjusiam trečiam Literatūros ir meno numery –
Jono Meko batus, kuriuos prieš bemaž 15 metų nufotografavo Dovilė Dagienė,
kurdama fotografijų ciklą „Lietuvos kultūros veikėjų portretai“;
bet toks radinys, deja, nesiskaito

(276) Tikri lisabonbačiai

Vakar vėlai vakare gavau vėl coll. Donatos laišką iš Lisabonos, su priekabu:

Virgi, batai, net du. Šįvakar.
Kai nežaidi su Lisabonos kortele, tada tuo keltuvu-funikulierium „Gloria“ [Elevador da Glória] ir nesikeli, nes bilietas kainuoja 3,80 eur. Eini pėsčiom šalia bėgių. Daug kas taip taupo pinigus, nors tai aukštyn kokie 400 metrų. Bet pamesti batai niekam nesvarbūs, nes žmonės neturi su kuo susieti. Funikulierius – ne gatvė, nėra jo bėgių pakraščių pavadinimo.
dm

— Ačiū, Donata! (Norėjau triskart nuspaudęs Alt subaksnot 033, bet susitvardžiau.)
Ta nuotrauka – kaip koks paveikslas, coloristo drobė; įspūdinga.

(275) Baltijos jūros dovana

Justės radinys, atkeliavęs sykiu su lauktuvėm iš Turkijos:

Liepoja, 2018 XII 8

— Ačiū!
(Šviesos ir atspalvių santykis – suprantu, fizika gali paaiškint, bet gal verčiau linkt neišmanėliu ir nuolat stebėtis?)

(274) Kolekcijos papildai iš Turkijos

Pagaliau įveiktos el. pašto keltos bėdos (žr. komentarus),
ir, nors vėluodamas, siūlau ir jums pasidžiaugt
collegės batautojos Justės laimikiu:

tai va, lauktuvės iš Turkijos:

(1) 2018 XI 4, kažkur į šiaurę nuo Antalijos, kalnuose

(2) 2018 XI 4, Kemer ↓

(3) 2018 XI 5, Çamyuva

— Ačiū už lauktuves, Juste; ir atsiprašau, kad ne viskas sklandžiai ėjos.

(xxxii) Lisabonbatis

Coll. Donatos M. el. laiškas su priekabais:

Labas, Virgi, kaip tu mėgsti sakyti: susieji.
Va, pamatai batą, susieji su Gasiliūnu.

Lisabona, 2019 I 19, gatvės pavadinimas dešinėj.





















— Ačiū, Donata!
Vis pagalvoju: kaip jai ten mąstos apie Remarko Naktį Lisabonoj, kurią tikriausiai nusiskraidino kartu?

(273) ក្រុងសៀមរាប -batis

Kolekcijos papildas iš Kambodžos, atkeliavęs tą pačią dieną, kai buvo užfiksuotas, 2018 XI 30:

Virgiui batas iš Siem Reapo. Turbūt milijoną kartų pervažiuotas motorolerių.
Pakeliui į Angkor Wat.
Netoliese mačiau Lietuvos vėliavą.

 — Ačiū, Gintare. Šitas kambodžbatis priminė, ką neseniai rašiau apie raudonųjų khmerų genocidą pergyvenusiųjų dainavimo suvokimą. Nedidelis didelis tas pasaulis.