(292) Velykbačiai iš Vakarų Australijos

Batingos šįmet Velykos. Anita persiuntė net du dukros radinius Vakarų Australijos ir danguj, ir žemėj:

Su Šventom Velykom, Virginijau!
Ir ta proga – Tau velykinis siuntinukas nuo Gabrielės.
Gal ir tikrai toj Australijoj, kitoj Žemės rutulio pusėj, viskas aukštyn kojom? Štai ir batų tenka viršun, ne apačion dairytis. :)
William Street, šalia Hyde Park, Pertas,
2019-04-21

Sveikas, Virginijau.
Va, kai duoda, tai ir dribteli. Kaip sako, šakomis į dangų, šaknimis į žemę... tai yra, jei batus į dangų, tai šlepetes – žemėn...
Dar vienas Gabrielės radinys.
Second Avenue, prie Hamer Park, Mt Lawley, Pertas, 2019-04-22

— Ačiū už sveikinimus ir dovanas, Gabriele ir Anita!

(291) Sarodinbatis

Smagu!
Bendradarbiai ir atostogaudami Graikijoj tavęs negali išmest iš galvos.
Ir kas kaltas? Aišku, batai.
Šitą vakarykštį radinį Sarodinos paplūdimy atsiuntė Mindaugas L.

— Dėkui!

(290) Melbournbačiai

Negaliu apsispręst, kuo labiau džiaugtis: ar kad atkeliavo batų iš taip toli, ar kad jau ketvirtas Morkūnų šeimos žmogus tapo batautoju. (Gal antru dalyku.)

Sveikas, Virginijau.
Kai batų geografija plečiasi, va pagalvojau – iš Antarktidos tai niekad negausi, ten ir aguonos grūdo numest negalima. Gal iš Australijos bus „the second best“? Nebepamenu, ar jau turi kokį eksponatą iš ten.
Mūsų jaunėlės Gabrielės siuntinukas Tau iš Melburno. (Ketvirtas tos pačios šeimos narys subatavo...) Štai Perte per du mėnesius neatsirado nė vieno bato, o Melburne užteko poros dienų. :)
Smagaus,
Anita

Stevenson Lane, 2019-04-11, 12:20

— Pirmiausia: sveikinu, Gabriele, tapus batautoja!
Ačiū, Anita, už tarpininkavimą. Ne, iš Australijos, regis, dar nebuvo.

(289) ANO = atpažintas neskraidantis objektas

Štai dar vienas Karolinos radinys:

Labas vakaras, Virginijau,
va kaip būna: eini į pirmąjį savo gyvenime lėktuvą ir pakeliui randi batą.
Na negi praleisi progą nufotografuoti.

2019.04.02, A. Gustaičio g., Vilnius

— Ačiū, Karolina!
P.S. Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną; dėk batą prie bato – turėsi batyną (ir taip galėtų vadintis šita batų atvaizdų kolekcija).

(288) Žabibatis žabubatis žabobatis žababatis

Sekmadienį prieš kiną buvom aplankyt Draugės mamos.
Einant žiūrėt Širdžių damos, žiūriu, prie Gerosios vilties 20 namo, iš galo, atsukto stadiono pusėn, prikirstų krūmų visokių krūva sukrauta, o prie pat jos, ar šakos – lyg koks dyyydelis žvirblis vyriškas batas tupi.
















(Nieks lyg ir nebetvirtina memorialinių lentelių prie gyvenamųjų namų? – jei tvirtintų, prie to namo, Gerosios vilties 20, galėtų atsiras: čia gyveno Romualdas Granauskas; laiptinė kaip tik tame namo gale.)

(287) Mėlynieji paširvintiniai

Vakar vakare atkeliavo Karolinos M. laiškas su paupiniais radiniais:

Labas vakaras, Virginijau,
seniai jau nebuvau radus batų.
Užtat šiandien Širvintos upės pakrantėse radau net keturis ir, kas įdomiausia, visi mėlyni!

— Ačiū, Karolina, už kolekcijos papildus!
Labai palankus laikas bataut, fonas geras, kol nepradėjo žaliuot augalija, – gerai matos.

(286) Patvorinė pora

Batai pabiro! Kasdien po naują siuntą atkeliauja. Sekmadieninė:

Sveikas gyvas.

Štai šios dienos laimikis.

Batai žino, kad simetrija – jų motina.
2019.03.24
Užupis

Beje, ar yra pasitaikę, kad skirtingi žmonės subatautų tuos pačius batus?

Gražios artėjančios savaitės!

Vidas

— Ačiū, Vidai; tikiuos, ne sugauto prie tos tvoros graffitininko batai.

O atsakymas į paties klausimą – neprisimenu, kad taip būtų pasitaikę.

Linkėjimai visai batautojų šeimai!

(285) Ledbatis iš Petrapilio

Vakar, šeštadienį, coll. Donata atsiuntė:

Virgi, buvau beapsiverkianti, kad išvažiuosiu iš Peterburgo, nenufotkinusi bato. Ir štai jau bėgdama į viešbutį pasiimti daiktų 11 val. Gribojedovo kanale pamačiau JĮ.
Dabar, jei lėktuvas ir nukris, mano gyvenimas įprasmintas :)

— Ačiū, Donata, ledbačio dar nebuvo.
Taip, tikrai северная столица, kanalai dar užšalę; Piterio vaizdų mačiau ketvirtadienį – dideliam ekrane, žiūrėdamas filmą apie Viktorą Cojų ir kt. (ленинградские подворотни; „время есть, а денег нет и в гости некуда пойти“; žiūrėdamas mėginau prisimint, kuri iš Cojaus dainų tuolaik labiausiai kabindavo – gal filme neskambėjusi „Пачка сигарет“? – vad. brandžiojo socializmo spleenas).

(284) Inmemorbatis

Vakar buvom pasižiūrėt Serebrennikovo filmo Vasara.
Rodė Forum Cinemas Akropoly nuo šešių.
Išėjau iš darbo penktą, pusė šešių – jau ant Šeškinės kalno. Laiko dar yr, tad, galvoju, prasuksiu pro stadiono griuvėsius – reta proga pabataut.
Cha, nuojauta šįkart nesuvedžiojo – radau. Tokį tikrai pamestą; pernai, o gal ir anksčiau atsidūrusį pakelėj.

P.S. Tais pačiais 1962-ais gimusio Viktoro Cojaus dainos seniai patinka, o filmas – ką aš žinau, nieko tokio.

(283) Londonbatis

Milda (Draugės [didžiąja raide] marti) irgi batautoja tapo.
Vakar grįždama namo Londone, Salter gatvėj (netoli Westferry DLR stotelės), rado.

— Ačiū, Milda!
Pirmas, bet, tikiuos, ne paskutinis šitas radinys.

P.S. Kitos dienos rytą batas tebebuvo – videoįrodymas žemiau.