Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2022-09-22

(475) Krūminiai

Vakar vėlai vakare atkeliavo Vido M. laiškas su priekabais:

Sveikas gyvas.
Vilnius, rugsėjis, legendinis skveras prie Sakalo-Paviljono.
Prieš įžengdamas kultūringai išsiauni, krūme kultūringai išlenki šimtą kitą, o jau kitoje pusėje išėjęs į šviesą taip aiškiai suvoki, kad ant nuodėmingos žemės tave laikė tik tie prakaito prisisunkę batai, tebūnie sportbačiai, pušnys ar vyžos... Ma juos bala ar kelmas...
Bataukim, kol gyvi.



— Dėkui, Vidai! 
Baigiamasis šūkis l. patiko. Ir tęsinys susidėstė:
Jei pats batų nerandi, kitų radiniais pasidžiaugt visada gali, – kol gyvas.

2022-09-21

(474) Priedurbačiai


Prieš gerą valandą coll. Donata atsiuntė:
Virgi, štai. Šios užkaltos Kalvarijų g. kiek ten? 70? 68? durys jau ir Litmeny pabuvo, bet be šios ryškios baltos detalės. Ir ko man batai vis poromis, nežinai?
— Dėkui, Donata, kad vis primeni.
Kodėl vis poromis – nežinau; o apie šį atvejį – pagalvojau, gal kas labai sąmoningai padėjo tą batų porą – detale papildė vaizdą, suteikdamas ar suteikdama papildomą prasmę: ir už šių durų gali būti gyvenama? Irgi nežinau, bet va drįstu spėt.

2022-09-15

(473) Pora+


Alius P. atsiuntė vakaryčius radinius Pagubės miškely prie Kalino.
Palydėjo graudoka pastaba:
Visai nesunku rasti šiais laikais, kai miškai taip teršiami. ☹
— Dėkui, Aliau. 
Taip, yr žmonių, kurie nepripažįsta bendrųjų tvarkos taisyklių, kurių viena – negražu šiukšlint kur papuola.

2022-09-09

(472) Pamestinukas minutę kitą

Ką tik gavau Vido M. laišką su priekabais:
Sveikas.
Ar tik ne unikalus atvejis bus pasitaikęs? Batukas pamestas prieš kelias sekundes, deja, paties įvykio nespėjau įamžinti. Po minutės kitos mama su mažyliu grįžo ir pamestinuką pasiėmė!
Vilnius, rugsėjis, Odminių skveras.












— Dėkui, Vidai! Šįkart batų medžiotoju jau galima batautoją pavadint.

2022-08-30

(471) Karštymečio vienišuolis

Vakar gavau šį Anitos siuntinį (nereikėjo sukt galvos, kaip radinį pavadinti, – pavadinimas radėjos):
Sveikas, Virgi.
Kai pagalvoji, kaip liūdna turėtų būti mėtytis vienišam Palangos Basanavičiaus gatvėj per patį popietės karštymetį, kai net žmonių čia ne kažin kiek, visi jūroje mirksta.
Radinys poros dienų amžiaus, kai dar buvo karšta.
Šiandien jau lyja.

Palanga, Basanavičiaus g., rugpjūčio 27



















— Dėkui, Anita! Tavo empatijos lygis tiesiog pavydėtinas – net basanoškę užjauti; toli man iki to :)
Digresija (jei jau juokaut pradėta) Tą rastą apavą juk galima vadint basute? kitaip – basanke ar basanoške, ypač jei Basanavičiaus gatvėj guli. Prisiminiau Benjamino Kroko (spėju, istoriko ElR slp.) pomponą NŽ-A prieš porą metų, kuris taip ir vadinas – „Basanoškės“:
Daktaras Jonas Basanavičius, apsigyvenęs Varnoje, stipriai sielojosi dėl Lietuvos knygnešių likimo. Norėdamas palengvinti jų kilnų darbą, daktaras sugalvojo tokį dalyką. Varnoje jis įkūrė ortopedinę dirbtuvę, kurioje buvo gaminama speciali avalynė, skirta lietuviškų spaudinių išnešiotojams. Tai buvo įvairių dydžių ir formų batai, turėję įtaisytas slėptuves smulkiems raštams gabenti. Basanavičius siųsdavo dideles partijas tokių batų Prūsijos lietuviams, kurie jais aprūpindavo ateivius iš Didžiosios Lietuvos. Pirmieji knygnešiai, įkliuvę pasienyje su tokiais batais, juos vadino „Basanavičiaus kojelėmis“. O pristavas, kurio vardas nežinomas, taip ir išvertė: „Basanoški“. (2020, nr. 4, p. 80)

2022-08-22

(470) Nusisportavęs iki kelkraščio


Šeštadienį (VIII 20) vakare šis Karolinos M. laiškas su priekabu buvo išsiųstas; šiandien (pirmadienį) iš ryto jį radinių kolekcijon įkeliu:
Laba diena, Virginijau,
rasta Nemenčinės miške apie 11 valandą vietos laiku.
Nuostabus pasivaikščiojimas buvo, vainikuotas batautojo kolekcijos papildymu.
— Labai ačiū, Karolina! Nei mašinos reikėjo stabdyt, nei atgal grįžt (bent jau dešimtį kitą metrų), – žodžiu, pasivaikščiojimai geras dalykas.
P.S. Žolė vieną raidę užstoja, bet, regis, SPORT užrašyta?

2022-08-16

(469) Bicypripedium monoculus

Trečias Vido M. radinys, atsiųstas vakar, žalios Žolinės proga:

Bicypripedium monoculus, vienakė dvišliurė, itin retas egzempliorius, 2022 m. rugpjūčio 3 d. aptiktas Lietuvoje, Vilniuje, Kęstučio gatvėje.













          — Dėkui! Pagalvojau: jei itin reta, gal Raudonojon knygon
          (bent jau Lietuvos) įrašytina? :)

(468) Mažųjų aukštalipių nuostoliai

Vakar gavau net tris Vido M. laiškus su priekabais. Kadangi du radiniu taip pat pavadinti, tai tebūnie kartu:
Sveikas.
Žalios Žolinės proga – dar šiek tiek vasaros laimikių.

Mažųjų aukštalipių nuostoliai 1
Rugpjūtis Žvėryne.




Mažųjų aukštalipių nuostoliai 2
Rugpjūtis Užupyje.




















— Dėkui, Vidai! Tiesiog malonumas gaut Tavo siuntinius – viskas apgalvota, teisingai užfiksuota ir net pavadinimai sugalvoti.

2022-08-13

(467) Naktibačiai

Karolina vakar (prieš pat vidurnaktį) atsiuntė:
Labas vakaras, Virginijau,
šį vakarą pavyko rasti netgi du radinius. Pirmasis Bernardinų sode, antrasis – Pelesos gatvėje, visiškai šalia mano buvusios darbovietės.
Tik nepasakokit tėvams, ką naktį veikiau Bernardinų sode🤫



— Dėkui už radinius, Karolina! O dėl pasakojimo tėvamas – tylėsiu kaip žuvis :)

2022-08-12

(466) Sapiegbačiai


Vakar coll. Donata atsiuntė:
Ir vėl pora, Virgi. Šeimininkas, matyt, išėjo į Sapiegų parką, o gal aukštyn, į dangų. Batai laukia.
— Dėkui, Donata! Labai gerai užfiksuota.