(xliv) Plokšti nesuavimi

Vakar gavau Karolinos laišką su priekabu:

Sveiki, Virginijau,

vakar dieną praleidau Varšuvoje ir patyliukais tikėjausi kokį batą surasti.

Kaip matote, vieną (porą) pavyko rasti.

— Dėkui, Karolina!

Pagalvojau: Žilvino užduotis Eglei – suavėti geležinius čeverykus – dar ne sunkiausia (nes juos bent gali apsiauti). O va plokšti – neįsivaizduoju, net kaip pradėt reiktų.

Beje, o kas čia per muziejus? (viršuj arklys, regis, su pavalkais; apačioj – tokie sapogai; agro/etno?)

(513) Angibačiai

Coll. filologė Aldona persiuntė Martyno radinį:

Šilti linkėjimai iš vėjuoto pajūrio.
Nuotrauka ne mano. Atsiuntė, dalinuosi.

Vieta buvo atskleista nuotraukos pavadinime: Klaipėda, Vežėjų gatvė.

Laiko paklausiau. Kovo 2 (kovo 6 batų ten jau nebebuvo).

— Ačiū, Aldona, už patarpininkavimą; o Martynui – ne tik padėka, bet ir sveikinimai: jūsų radinys kolekcijoj – galit drąsiai vadintis batautoju. Tikiuos, kad dar ne kartą teks į žymos skiltį įrašyti: martyno radiniai.

P.S. Ir šiaip nuotrauka graži. Toks spalvų derinys, bent jau mano akims, labai malonus.

(512) Metonimija III

Užvakar, antradienį, į susitikimą su būsimom menotyros bakalaurėm VDA Titanike keliavau ne iš darbo, o tiesiai iš namų. A46 iki Skalvijos stotelės, likusi kelio dalis – savom kojom.

Vos pradėjus žingsniuot, ties Kasiulio muziejum, žiūriu, – bato metonimija – padas – guli.

Na, bent tiek. Vis šis tas.

Kitos metonimijos

(414) Metonimija

(436) Metonimija II

(446) Šventinė metonimija

(511) In memoriam: batkišys

Vakar Vidas M. atsiuntė ką radęs:

Sveikas.

Vilnius, Pilies gatvė. Vėliavnešio paveldas...

Su geriausiais,

V.

— Dėkui!

Pavadinime pavartojau kitą įvardą, dėl aprašo išsamumo: atneši ir įkiši; tiesa, dar vienas veiksmas tarp tų dviejų įsiterpia: palipi.

(510) Pamarinis

Vakar vakare Karolina atsiuntė, šįryt – Žaneta:

Laba diena,
Nauji metai – nauji batai 😄 Paskutinę (netgi saulėtą) sausio popietę, o gi žiūriu – batukas 🙃 Rymo ant saulutės nušviesto kranto, lyg sena iš vandens ištraukta valtis. Ir visa tai kauniečių pamėgtoje vietoje – Kauno marių pakrantėje.

— Labai ačiū, Žaneta, už kolekcijos papildymą, o ypač – už tą saulės taką per marias (labai pasiilgau saulėtų dienų).

(509) Ilgaaulis poron

Vakar vakare atkeliavo Karolinos persiuntinio papildas

[uch, kaip komplikuotai įvardijau :)]:

Sveiki, Virginijau,
šįvakar radau Medos siųsto bato porą.
Darbininkų g.
Paskutinės sausio dienos vakaras.

— Dėkui, Karolina! Šito aulas, regis, trumpesnis, padas – plonesnis, bet vis tiek tinkamesnis į porą negu kokia šlepetė :)

(508) Šešėlio padidintas ilgaaulis

Vakar vakare atkeliavo Karolinos persiuntinys:

Labas vakaras, Virginijau,

draugai toliau dirba. Medos vakarykštis radinys namų Antakalnyje kieme, V. Grybo gatvėje.

— Ačiū ir radėjai, ir tarpininkei!

Kvaila mintis šmėkštelėjo galvoj, pamačius užfiksuotą vaizdą:

per balkoną tas ilgaaulis iššoko, ar ką?

(507) Vienas kabo, kitas guli (kaip gulėjęs)

Vakar ir Karolinos laiškas su šviežiais priekabais atkeliavo:

Laba diena, Virginijau,
su Naujais metais! Linkiu, kad kuo daugiau „lytų“ batais, bet tik iki tol, kol batautojai juos užfiksuos ir negulėtų metų metus gamtoje.
Šiandien radau vieną naują – trečias medis į kairę nuo Panoramos prekybos centro. Ir vieną seną – sniegas ištirpo, batas – ne. Panoramos apylinkės tapo populiaria vieta batams mėtyti.

— Dėkui! Ir už kolekcijos papildus, ir už palinkėjimus.

O kaip vad. senas atrodė būdamas dar naujas – žr. čia.

(506) Nauji metai, seni batai

Vakar gavau collegės laišką su I 2 užfiksuotu radiniu (įrašo pavadinimas = laiško pavadinimas):

Labas, Virgi,

siunčiu Tau žadėtų pamestų veltinių foto, nutirpus sniegui, jie pasirodė visu gražumu :) Minėjai, kad svarbi ir jų radimo vieta – kaip dera veltiniams, jie rasti Šiaurės gatvėj.

Su Naujais!

Ramunė

— Dėkui! Senstu, buvo jau iškritęs iš galvos Tavo pažadas :)

Ir sveikinu: radinys kolekcijoj, kas rado – oficialiai batautojas / batautoja. Tikiuos, dar teks pasitelkt žymą „ramunės radiniai“.

P.S. Dingojas, kad šitiem veltiniam kaliošai praverstų.

(505) Laiptbačiai

Visai smagu, kai atsiveja praėjęs laikas; regis, kas tie pora mėnesių, o atminty jau ir pablukus dar žalia žolė, nukritę lapai. Draugė persiuntė kolegės Sigitos radinį, antrą (pirmas čia):

2022-10-19 d. ryte

leidžiantis nuo Geležinio vilko tilto Goštauto gatvės link

— Dėkui, Sigita, kad nemetėt batauti! Beje, šitas vaizdas priminė „Pasivaikščiojimą palaimintojo [Teofiliaus Matulionio] batais“.