(586) Paleitakbačių dar

Judrioji Karolina vakar atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,
tęsiu žygį aplink Vilnių. Šiandien ėjau penktą ir šeštą atkarpas, abu radiniai šeštojoje.
Pirmas kažkur tarp Lazdynų ir Karoliniškių, šalia daugiabučių. Antras Viršuliškių pakraštyje.
Kadangi tikslių gatvių pavadinimų nėra, prisegu buvimo vietas [pažymėtos mėlynu (baltai apvestu) skrituliuku].

2024.03.19 popietė

— Dėkui! Ir sėkmės įveikiant likusias keturias atkarpas.

(585) Minkštabatukas

Vakar sulaukiau dar vieno Karolinos laiško:

Sveiki, Virginijau,
vakar prekybos centre šalia manęs mama aprengė dar nevaikštantį vaikiuką ir nepastebėjo, kad jis pametė batą. Žvitri batautojos akis galėjo ne tik rasti, tačiau ir stebėti pametimo procesą. Užuot puolusi fotografuoti, mamai pasakiau, kad batą pametė, mat jau buvo benueinanti.
Bet, kaip liaudies išmintis byloja, jeigu vienai mamai pasakysi, jog pametė batuką, kitą dieną vis tiek rasi, ką užfiksuoti.
Šiandien apie pietus ant „Corner“ viešbučio palangės.

— Ačiū, Karolina! Jūsų, kaip batautojos, akies žvitrumas tiesiog stebina; – pašaukimas? :)

(lv) Raudoni batukai 2

Vakar vakare gavau darbščiosios batautojos Karolinos laišką:

Sveiki, Virginijau,
šį kartą turiu papildymą į tą kitos kategorijos kolekciją.
Pati esu nustebusi, nes jau ne vienerius metus labai dažnai vaikštau pro šią vietą ir tik šiandien pastebėjau.
Prisiminiau dainą, kurią vaikystėje mums dainuodavo mama:

Aš nupirksiu batukus tau
Bus raudoni labai gražūs
Tik sunku bus išsirinkti
Nes kojytės labai mažos

(https://youtu.be/ihYc3H0rqVs?feature=shared)

Jau ne pirmi linkėjimai nuo lofto Švitrigailos gatvėje.
Karolina, 2024.03.15

— Labai ačiū, Karolina! Išties tame įraše, youtube.com paskelbtame prieš septynerius metus, po sceną nešiojamas lygiai tokios pačios formos batas, kokie užpurkšti po Lofto iškaba; o kas dar smagiau (vos pamatęs Jūsų atsiųstą atvaizdą prisiminiau), kad tokius raudonus batukus kolekcijon įkėliau prieš beveik šešerius metus, užfiksavęs Tuskulėnų rimties parko stotelėj Žirmūnuos; spėčiau, ir ten, ir prie Lofto buvo pasitelktas tas pats trafaretas.

Prieduras (2024 IV 16) Iš kur dainos tema apie batukus? Greičiausiai iš 1948-ais pasirodžiusio britų filmo The Red Shoes (skaitydamas Vytauto O. Virkau dienoraštį radau; Chicagoj 1949 XII 26 žiūrėjo: „Puiki filma, ak, kokia puiki filma. Taip, tai vėl akstinas, kodėl taip greit pasiilgau Europos“, p. 216). O pirminis šaltinis – Anderseno pasaka „De røde Skoe“ (1845). Galėjo raudoni batukai dainon ateit tiesiai iš pasakos? Vargu. Būt atėję bateliai?

Prieduro komentaras (2024 VIII 23) Vakar vakare gavau štai tokį Anitos laišką:

Virgi, nežinau, ar prie seno radinio rastum komentarą (o aš – atsakymą, jei toks būtų :) ), aš ir Tavo priedurą radau šiandien visai netyčia. Tad rašau laišką.
Daina su visais batukais su filmu ničniekaip nesusijusi. Daina (tikėtina) atkeliavusi iš Meksikos ar bent panašiai. Tai dainos versijai, kurios nuorodą atsiuntė Karolina, trūksta pirmo posmo:

Laikas laužus jau uždegti
Miega sutemoj Sijera [vienas iš daugelio Sierra kalnynų yra Meksikoj]
Kas gražiau pašoks šią naktį
Šokį ant kraštų sombrero?

Apie Meksiką tik spėju iš Sijeros, iš sombrero ir iš nelabai aiškaus vietovardžio, kuris mano variante yra Gerles, o gal Cherles, bet čia kažkur veikiausiai įsivėlusi klaida, nėra tokio miestelio. Neturiu žalio supratimo, kas dainos ar jos žodžių autorius (o gaila).
Savo ruožtu filmas su Meksika nesusijęs niekaip. Labai gražus, labai liūdnas, tragiškas filmas. Veiksmas vyksta Britijoj, personažai britai. Apie baleriną. „Raudoni batukai“ – jos „firminis“ baletas, specialiai jai parašytas, baleto (kuris rodomas filme) siužetas apie atrastus nuostabius raudonus batukus, kuriuos apsiavusi mergina puikiai šoko, bet nebegalėjo liautis, šoko, šoko ir šoko, kol krito negyva (tad į Anderseno pasaką tikrai panašu). Tą merginą šokančiai balerinai irgi baigiasi liūdnai. Esu tą filmą mačius. Tragiškas filmas ir smagi meksikietiška dainelė – kaip dangus ir žemė.

Tai tiek žinių. :)
Linkėjimai,
Anita

[P.S.] Prisimenu iš filmo tokią fantasmagoriją. Filme parodomas praktiškai visas baletas apie raudonus batukus, o aš vienu momentu sėdžiu ir galvoju: pirmąsyk gyvenime matau laidotuvių procesiją, stypčiojančią į kapines ant pirštų galiukų 🤭

— Dėkui, Anita! CD Populiariausi retro šlageriai (2004) apraše nurodyta, kad „Raudoni batukai“ – meksikiečių liaudies daina; kas lietuviškų žodžių autorius – matyt, taip ir liks neaišku.

(584) Paleitakbačiai

— 1 —

Vakar atkeliavo Karolinos laiškas, pavadintas „Gausa“:

Laba diena, Virginijau,
kadangi lauke gražus pavasaris, nusprendžiau išnaudoti laisvą laiką ir praeiti 100 km taką aplink Vilnių. Antrajame etape negalėjau atsigrožėti, kokiuose miškuose yra Vilnius, o trečiuoju negalėjau atsibaisėti. Visur ištisi šiukšlynai, tai nebuvo smagus pasivaikščiojimas. Beeidama galvojau: šitiek šiukšlių, o batų tai tik vieną liekaną sugeba numesti. Tačiau, kaip liaudies išmintis byloja, nesiskųsk, kad nerandi batų, kol nepabaigei trasos.

Liekana (1) – Jotvingių g. laukymėje; 2 ir 3 – šalia aplinkkelio, artėjant prie Burbiškių miško; crocsas (4) – jau nebe trasoje, grįžtant namo, Prūsų gatvės pradžioje.
2024.03.13

— 2 —

— 3 —

— 4 —

    

 

   — Ačiū, Karolina, kad taip gausiai pildot

   batautojų radinių kolekciją!

   Pavasaris – tinkamas laikas bataut.

   Ir mane darbo dienom per pietus apima noras pasivaikščiot

   paneriu, bet vis atsiranda kokių neatidėliotinų darbų.

Vakar Karolina atsiuntė priedurą:

Virginijau,
kaip ten vakar sakiau apie liaudies išmintį?
Šiandien ėjau ketvirtąją Tako aplink Vilnių atkarpą, kuri driekėsi 14 km, o man iš viso išėjo daugiau nei 18. Batai rasti Titnago gatvėje, likus 400 m iki finišo.

(liv) Batų namas

Vakar gavau:

Sveikas,
Ką čia po vieną batą ar porą siųsti, reikia iš karto daug 😊
Štai kokią instaliaciją aptikome pakelėje iš Kriokšlio į Dubyčius Dzūkijoje praeitą savaitgalį [III 2].

Linkėjimai
Alius

— Žagarėj yra puodų namas, pamatyklietuvoje.lt kaip išskirtinis objektas įvardintas, o batų namas (regis, tik dvi sienos apibatintos?) Dzūkijoj kol kas plačiau nežinomas, bent aš nežinojau tokį esant. Dėkui! dabar žinosiu.

(583) Pavasario ženklas iš Klaipėdos

Vakar vakare ne tik Vilniaus radinį gavau – coll. Donata dar ir iš pabaltijos atsiuntė:

Virgi, pagaliau prie Klaipėdos muzikinio teatro radau Tavo kolekcijai eksponatą. Norėjau paspirti, kad ne taip lygiagrečiai raudonoms trinkelėms gulėtų, bet nusprendžiau: tebus autentika. Ir matai: tikrai jau pavasaris – šiltus batus žmonės išmėto.

Su Atkurta Nepriklausomybe ir iki!

— Ačiū, Donata!

Lygiagretės irgi turi žavesio, ypač einančios įstrižai.

— ir Tave – su Kovo 11-ąja; ir visus batautojus; ir apskritai visus, kam ši diena – šventė.

(582) Rausvaburnis prietiltiniukas

Vakar atkeliavo naujas Karolinos radinys:

Sveiki, Virginijau,

pastebėjau vieną dalyką – jau kone prie visų buvusių/einamųjų darbų esu radusi bent vieną batą.
Štai šiandien radau netoli vieno iš buvusių darbų, Liepkalnio ir Pelesos gatvių sankryžoje, šalia geležinkelio tilto. / 2024.03.10

— Dėkui, Karolina; puikus radinys! Labai gerai įamžintas. Ir pavadinimą paskatino sugalvot ypatingesnį.

(581) Valakampbatis

Prieš trejetą dienų vienas iš trijų Dainių batautojų, Dainius M., savo radinį atsiuntė, tokiu komentaru palydėdamas:

Valakampių miškas šalimais, kovo 5.
Sniegas nutirpo, ir bac – kaip grybas išlindo. O keli metai kaip nesirodė.

— Dėkui, Dainiau! Va tokiem pagyvenusiam, kurių jau ir padas atsiknojęs, ypatingą simpatiją jaučiu – lygintis noras kyla :)

(580) Įvairiabačiai

Karolina M. kovo 3-ą, 4-ą ir 5-ą savo radinių atsiuntė. Sesė Gabrielė po Torontą daugiausia, o ji įvairuose vietose batauja – ir po Lietuvą, ir Vilniuj, ir net prekybos centruos:

Laba diena, Virginijau,
vakar saulėlydžio fone radau basutę, ko gero, pamirštą nuo praėjusios vasaros. Nors žygiuose rasti batai paprastai būna kažkur miške arba kažkur pakelėje, šį kartą galiu truputį sukonkretinti – Drąseikių kaimo apylinkėse, netoli Basų kojų tako ir žirgyno Biržų rajone. 2024.03.02.

Kitos dienos laiškas ir vaizdas:

Sveiki, Virginijau,
šįkart nereikėjo nei Biržų, nei Palangos, nei kitų tolimų kraštų – užteko išeiti iš namų.

Mano batai buvo du,
Abu dingo, nerandu.
Štai pro langą aš žvelgiu,
Guli jie po medeliu.

Naujininkai

2024.03.04

O kovo 5-ą sulaukiau metonimijos, įdėklo, iš vasario pabaigos:

     Kur jis rastas?
     Žygyje? Ne.
     Pakelėje? Ne.
     Miške? Ne.
     Ant tilto? Ne.
     Toronte? Ne.
     Naujininkuose? Ne.
     Vilniaus Akropolyje? Taip!

     Vasario 28

— Dėkui, Karolina! Ir už radinius, ir už puikius juos palydinčius tekstus.

Su priartėjusia švente, Kovo 11-ąja!

(579) Radiniai pavasario belaukiant

[susikaupusius turtus toliau viešinu]

— vasario 18-os vakare Vilma B. atsiuntė:

Laba diena,
dalinuosi pora nuotraukų su batais:
kolegos Dainiaus [↓] yra iš Žirmūnų, 2022-02-16,
mano [→] 2024-02-05 iš Šeškinės, prie Žemynos gimnazijos, šalia konteinerių. Didelių apibendrinimų padaryt šįkart negaliu, nebent tik tiek, kad pavasaris artinas.

— Dėkui! Kol lėtapėdis vg prisiruošė radinius įkelt kolekcijon, pavasaris jau beveik ir atėjo.