(653) Danė ambasadorė

Taip pavadintas laiškas su priekabais atkeliavo vakar popiet:

Virgi, kas pirmesnis,

Tu ar aš? Beveik prie pat Tavo darbo ir visai prie pat Danijos ambasados.

Ką tik [14:50].

Čia pat, įsitaisius prie [Šv. Petro ir Povilo bažnyčios] stotelės, ir siunčiu.

Smagaus,
Anita

Kovo 31

Atsiliepiau neilgtrukus (15:15):

Dėkui!
deja, neišlendu aš iš Vileišienės kambario net per pietus (parūkymai šalia pastato nesiskaito).
(ryt iš ryto įkelsiu kolekcijon)
v

— Dar kartą, jau balandžio 1 iš ankstaus ryto: ačiū, Anita, už kolekcijos papildą! Ta češkė greičiausiai čiurlioniukė; danė – taip, skamba karališkiau :)

(652) Paskutiniai coromandelbačiai

2025-02-08, Long Bay Road

Vakar iš ryto atkeliavo Gabrielės laiškas iš Pietų pusrutulio:

Laba diena/rytas,
radiniai jau ne pirmo šviežumo, bet geriau vėliau nei niekada! Coromandel Peninsula batų buvo tikrai pakankamai dosnus.

2025-03-08, Hauraki Road

2025-03-02, Anchor lodge motel, Room 7

— Dėkui, Gabriele!

Įrašo pavadinimas ne mano sugalvotas, taip vadinosi Gabrielės laiškas. Pažyminys paskutiniai bakstelėjo: kokia tikimybė, kad kas nors kitas, kitas batautojas ar batautoja, atsidurs toj Naujosios Zelandijos daly ir kokį radinį atsiųs kolekcijai? Noris sakyt: nulinė, bet ko tik nebūna, ko tik neatsitinka...

(651) Pagatvinė pora

Vakar iš ryto eidamas darban prie Antakalnio 8 pastebėjau.

Taip, niekaip nepasakysi, kad pora pamesta – žmogus padėjo, manau, tikėdamasis, kad gal kam pravers, užuot išmetęs.

Tad ėmiau abejot: kaip radinį numeruoti – arabiškai ar romėniškai? Griežtai vertinant, lyg ir romėniškai. Bet kai kurie tokie, padėtiniai, radiniai jau arabiškai sunumeruoti: pvz., ši pora iš Lisabonos arba ši iš Varšuvos; antrajam pavyzdy net naujažodis sugalvotas – dėjinukai (nuo dėti, padėti). Va todėl, nors ir abejodamas, numerį subaksnojau arabišką.

Šįryt nebebuvo. Labai abejoju, ar kas pasiėmė ketindamas avėt. Greičiausiai šaligatvio švara besirūpinantis asmuo tiesiog išmetė šiukšlinėn.

(lxix) Coromandelio šlepetynas

Pabiro... Gabrielė ką tik atsiuntė dar vieną Naujojoj Zelandijoj užfiksuotą vaizdą:

Labas vakaras/diena,
radinys jau ne pirmo šviežumo, bet kantriai sulaukė, kol bus atsiųstas. Tenka prisipažinti, kad šlepečių (ar tolumoje matomo dviračio) reikšmės nežinau.
Driving Creek Road, 2025-02-27

— Ačiū! Apie reikšmes irgi neišmanau, o tų šlepečių ir dviračio funkcija, sakyčiau, dekoratyvinė. 

(650) Postžiemobatis

Vakar dar vienas siuntinys atkeliavo – su šviežiu, sekmadieniniu, vietiniu radiniu:

Sveikas,

Čia Verkių miške iš po žiemos radom išlindusį trofėjų🤣

Saulėti linkėjimai,

Vika

— Ačiū! Sprendžiant iš pažaliavusios nosies, tikrai žiemą miške praleido.

(649) Cėsbačiai

Vakar atkeliavo pora iš Latvijos:

Sveiki, Virginijau,
pastaruoju metu tampu etatine „lauktuvių“ iš užsienio siuntėja. :)
Šį kartą – žygis Cėsio mieste ir apylinkėse. Atstumas 38 km, batai rasti maždaug 35-ajame ar 36-ajame kilometre, pačiame Cėsio pakraštyje.

2025.03.08, Cėsis
Tarsi ir Cėsys reikia sakyti, bet Cėsis gražiau. :)

Linkėjimai iš Latvijos,
Karolina

— Dėkui! Importiniai radiniai kolekciją ypač puošia :)
Dėl Cėsio/Cėsių, ne i/y, o vns./dgs. šiuo atveju svarbu [prisiminiau: Jonas Mekas Semeniškių idilėse vartoja smėlys, ne smėlis, kaip dauguma; bet vis tiek vns.]; man, kaip metus lankiusiam ne Raubonio, o Raubonių pradžios mokyklą, dgs. Cėsys (vietininkas Cėsyse), Raubonys (vietininkas Raubonyse)  gražiau :)

(648) Pavasariopbačiai

Prieš porą dienų Alius atsiuntė aulinių porą, pastebėtą išėjus pasivaikščiot:

Kalinas–Pagubė, vasaris

— Dėkui!

Kai pastaruoju laiku pamatau ką nors žaliuojančio, bemat iššoka laiko aplinkybinis prieveiksmis pavasariop, nesusijęs su kalendoriuj esančiais mėnesiais ar dienom.

(647) Apšerkšnijus pado nosis

Užvakar grįždamas iš darbo šalia perėjos per Laisvės pr. ties Vilniaus rajono poliklinikos stotele pastebėjau šitą nulūžusią pado nosį. Bet jau buvo pradėję temti.

Nufotografavau vakar iš ryto, saulėto.

Taip, labai jau smulki bato metonimija. Bet ką daryt, jei nieko rimtesnio nerandi? Džiaugies bent tuo. — Beje, pado liekanų kolekcijoj yr: štai Anitos rasta prie Gizos piramidės (žr. 2),

štai Gabrielės užfiksuota Toronte; tikriausiai ir daugiau tokių metonimijų pasiknaisiojus galima rast.

(lxviii) Nashvillbačiai

Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
o būna ir taip: vaikščiodamas po miestą nerandi nė vieno bato, tada grįžti namo, atsisėdi ant sofos ir štai – prašau! Šiuos batus Amerikos mieste Našvilyje rado turbūt vienas mylimiausių Lietuvos žurnalistų Orijus Gasanovas, man beliko padaryti ekrano nuotrauką ir atlikti savo pareigą.

Našvilis–Vilnius
2025.02.01

— Ačiū! — Keldamas kolekcijon šį radinį, vėl prisiminiau bene gausiausiai JAVbačiais peronum conquisitoris captura papildžiusį Mindaugą R. (kai dėliojau prie įrašų žymas buvau prisiminęs) – būna, batavimo šišas užeina ir praeina, ir nieko čia nepadarysi.

(lxvii) Prahos inmemoriambačiai

Vakar gavau Karolinos laišką:

Labas vakaras, Virginijau,

šį kartą nepavyko rasti tikro pamestinuko, tačiau bent kažkokią „lauktuvę“ vis tiek „parvežiau“.

Prahos senamiestis, sausio 25 d.

— Dėkui, Karolina, už lauktuvius (jie; pora)! Laukdamas šį tą nuveikiau – prie visų radinių atsirado dar po vieną žymą – nurodžiau, kokioj šaly rasta. — O žiūrint į šitas slides šmėkštelėjo mintis: jų savininkas – visai gali būt – jau padžiovęs batus; anūkas ar anūkė kokiam sandėliuke rado ir nusprendė: tegu žmonės pamato šitą Čekoslovakijos in memoriam, gal kam kils klausimas: ką labiau mėgo šitų slidžių savininkas – Špindlerův Mlýną ar vis dėlto slovakų Tatrus?