(721) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iii

Karolina batauja be pertraukų; trečios žygio dienos laimikiai:

Pirmi trys rasti vakariausio Kipro taško teritorijoje, pomedinis – pajūriu einant atgal į kempingą.

2026.03.23

          — Ačiū, Karolina!

          Ech, baltas pavydas apėmė:

          Viduržemio jūra, saulė, pavasaris...

(720) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, ii

Batautojos Karolinos radiniai antrą žygio dieną:

Trys šlepetės rastos beveik vienoje vietoje, einant nuo Coral Beach iki Coral Bay (tikėtina, kad supainiojau pavadinimus). Apskritai sunku suprasti, kodėl žmonės mėto batus, bet dar sunkiau – kodėl batai nuolat pametami prie tvorų.

Kipras, Pafosas — 2026.03.22

— Dėkui! Kipras, žiūriu, tikrai batinga vieta. Dėl tvorų: gal jos sustabdo batus, neleidžia jiem keliauti kur panorėję? :)

(719) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, i

Karolina su linkėjimais iš Kipro atsiuntė ir radinių:

Sveiki, Virginijau,
jau pirmą žygių dieną Kipre pavyko sumedžioti batą.

Pirmąjį [žr. ↓ kairėj] pastebėjo kitas grupėje esantis žmogus, man beliko tik padaryti fotosesiją.

Antrąjį [žr. ↓ dešinėj] radau tik dėl to, kad ieškojome, kur kirsti upę, o neradę grįžome atgal. Nebūtume ieškoję, kaip prieiti iki tilto, nebūčiau radusi bato.

Prisegu abiejų lokacijas. — 2026.03.21

— Labai ačiū, Karolina! Įspūdingi radiniai (ypač dėl fono kontrasto, lyginant su Lietuva kovo antroj pusėj).

(718) Sekmabačiai

Sekmadieninis grįžusios iš Tallinno coll. Donatos radinys:

Virgi, štai. Nuotraukoje viskas ruda-pilka, bet šiandien tikrai šilta pavasario diena, neprisimenu, kada, tiesiog pasivaikščioti išėjus, mačiau tiek Šnipiškių kačių ir katinų. Juodi, balti, raini, trispalviai (tokios, sako, būna tik katės) markstosi prieš saulę, miega, tyrinėja aplinką ir t.t. Neskaičiavau, bet gal kokių 15 mačiau.

O žmonės ką? Žmonės tiesiog persiauna, nebereikalingus šiltesnius batus tiesiog palieka, gal kam kitam pravers?

Suoliukas Giedraičių gatvės pradžioje.

— Dėkui, Donata! Spalvą derinys, bent mano akiai, labai mielas.

(717) Tallinnbačiai

Coll. Donata atostogauja, bet ne jos akys; vakar gavau radinį Estijos sostinėj:

Virgi,
šitie batai, jei atidžiau pasižiūri, jau tikrai nelabai... Bet, jei nori, gali galvoti, kad jie ne numesti, o priklauso kokiam subtiliam žmogui, kuris nusprendė, kad eiti į svečius su tokiais visai netinka, ir nusiavė prie lauko durų.
Tallinn, Tartu maantee. Namo numerio nepažiūrėjau.

— Ačiū, Donata, kad ir atostogaudama ne viską išmetei iš galvos; mėginau įsivaizduot Tavo pasiūlytą subtilų žmogų – prisipažįstu: nepavyko. Beje, jei kada susiruoši aplankyt Institutą, įėjusi pro vartus žvilgtelėk kairėn — pastebėsi pokyčių, nors ne esminių :)

(lxxiii) x + y

Vakar gavau Ričardo laišką – gali sakyt, traktatą apie pavasarį; surašytas taip, kad į eilėraštį panašu (todėl tekstas ne šalia nuotraukos, o virš jos, – kad eilutės nesulūžtų):

Virgi, sarmata ką sakyti, ale nesarmata bet ką rašyti. Sarmata bet ką žiūrėti, ale nesarmata ką nors tylėti.

Pavasaris nurengia / išrengia / perrengia žmones. Ir – nuauna.
Vilniaus Totorių gatvėje. Prie pat pašto stovintis šiukšlių konteineris.
Norintieji į jį įlipti privalo apsiauti štai šiais batais.
Pamaniau, ogi galėtų būti atskiri konteineriai tik avalynei. Tik kepurėms. Tik triusikams.
Kadangi kojos bistrios, tai taip dažnai ir batus išmėto po pašalius.
O nuo galvų kepurės nukrenta gana retokai.
Ir galvos nuo pečių itin retai.
Kojos leidžia pabėgti / leidžiasi bėgti. Galva gi nepabėga nuo problemų, nuo juodaminčių, nuo baimės.

Ričardas ironizatorius ir okazininkas

2026 III 18

— Dėkui, Ričardai! Laišką pavadinai x + y, tai ir neteko sukt galvos – copy-paste, ir yr įrašo pavadinimas; numeraciją priderinau pagal stilių.

(716) Pavasarinis patvorinis

Pabiro batai. Vakar popiet Karolina savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
vos spėjo mama pasidalinti savo radiniu, iškart ir aš savąjį radau, tik išvažiavus iš namų. Va, ką reiškia atėjęs pavasaris. Tiesa, tai nėra pirmasis mano radinys šį pavasarį – pirmųjų dviejų neturėjau galimybės užfiksuoti. Šis po gyvenamojo namo langais, buvo nejauku eiti fotografuoti. :)

Žvaigždikių gatvė, 2026.03.16

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Na, radinys šiapus tvoros, ne privačioj erdvėj, bet vis tiek: taip, nelabai jauku. Ačiū ir už drąsą!

(715) Panoraminiai požeminiai

Vakar vakare sulaukiau Anitos siuntinio:

Sveikas, Virgi.
Kitąsyk neblogai yr įsitikinti: kad ir kas atsitiktų, kai kas šiam pasauly išlieka stabilu. Žmonės visada mėtys batus. Na, bent jau dar labai ilgai.

Penktadienis, trylikta :)
Kovo 13, požeminė perėja prie Panoramos, buvusio Pedagoginio pusėj.

— Dėkui, Anita, už stabilumo garantus! (kaip vis dėlto malonu gaut du radinio vaizdu – ir iš toliau, ir iš arti; viskas taip, kaip priklauso)

(lxxii) Virtualiai vad. Maskvos namuos apsilankius

Pamačius, kad prie teksto „Pravėrė Maskvos namų duris: po ilgų ginčų – naujas posūkis“ yra nuotraukų, ėmė ir dingtelėjo: tokiuose apleistuose pastatuose tikrai gali būt batautoją dominančių dalykų (dar ir batą iš buv. „Lietuvos“ kino teatro prisiminiau).

— taip! (žr. printscreeną iš lryto.lt) Ech, pagalvojau, kaip gaila, kad ELTA fotografas Orestas Gurevičius apie batavimą, spėju, nieko nežino.

(714) Užkaborinė pora

Ketvirtadienį (III 12) atkeliavo coll. Donatos el. laiškas su priekabu:

Virgi, kol Tu institute užiminėji svarbias ponias, aš slankioju gatvėm ir fotografuoju išmestus batus. Na, ne visai slankioju, tikėjausi pro „naująjį“ turgų užkaboriais išeiti į Giedraičių g. Bet nereikia vaikščioti užkaboriais, ten visko pamatysi. Ir išmestų dar visai tarsi neblogų sportbačių.

— Dėkui, Donata!

Spalva Tavo užtiktų sportbačių tokia lyg pavasariška, bet jei ilgiau pabus įsauly – ims blukt, o va žolės – sodrėt.

P.S. Donatos paminėtos svarbios ponios – Lietuvos ir Čekijos pirmosios ponios; tik iš tolo mačiau; be kita ko, joms buvo papasakota trumpai ir apie Prahos vokietaitę Gabrielą Eleonorą Mohl-Basanavičienę, kurios, pasak dr. JB, nemylėti buvo negalima (parodėm jos dienoraštį, laiškų, nuotraukų).

(713) Saulėtekio skraidabačiai

[ech, pavasario pradžia – nežinau, kaip jums, o man toks paplaukęs metas: sunkoka imtis ne privalomųjų darbų; štai kolekcijos pildymas ir atsistūmė iki šio savaitgalio]

— Kornelija savo pirmąjį kolekcijos papildą atsiuntė net prieš 10 dienų:

Mielas Virginijau,
Siunčiu skraidabačius (ar skraidbačius) iš Niujorko. Užmačiau juos dar rudenį – vis tik neturėjau, su kuo tikslingai pasidalinti, o apie Jūsų tinklaraštį dar nė svajot nesvajojau.
Tad štai – patys tikriausi ore vaikštantys batai (juk juos padangėj dar ir siūbuoja vėjas). Ant tos pačios šakos užsilaikę bent porą sezonų, sustoję laiko ėjime (jei ne sustoję, tai bent judantys vietoje!).

Vasario 26 d., 14:58 (po paskaitų namop), Niujorkas, Saulėtekis, Vilnius.

 
P.S. Viena draugė minėjusi, kad taip pat užfiksavo šią skraiduolių porą – žiū, gal sulauksite ir kito kampo.

Gražių dienų!

— Labai labai ačiū už radinį ir palinkėjimą! Ir sveikinu: dabar jau drąsiai galit į CV skiltį Pomėgiai įrašyt ir batavimas :)

(712) Radinys prie pusiaujo

Vakar atkeliavo Gintarės radinys iš pietryčių Azijos:

Labas vakaras,
Kažkas sėkmingai pametė savo šliurę.
2026.01.21 18:10 vietos laiku buvo rasta Kuala Lumpure, Malaizijoje.
Didelių pastatų džiunglės ir visa dovanėlė: batas, dėžutė nuo maisto ir kaukė. Nieks nežino, kur žmogus. Džiunglėse taip būna. Gal kartais keliautojas nusprendė, kad keliauja į tikras džiungles ir tokių lobių jam nebereiks.

— Dėkui! Pirmas kolekcijos papildas iš Malaizijos! Suabejojęs, kuriam pusrutuly Malaizija, patikrinau: šiaurės. 

(711) Dar berlynbačių

2025-11-29, Torstraße

Agnė buvo atsiuntusi praeitų metų spalį Berlyne rastų batų; šįkart – pernykščio lapkričio pabaigos ir gruodžio radiniai.

2025-12-16, Krossener Straße

2025-12-23, ant Zwingli-Kirche laiptų

2025-12-26, Weserstraße

2025-12-30, Rosa-Luxemburg-Straße

— Dėkui! Schönen Dank!

Kaip rudeniškai viskas atrodo; dabar tikriausiai ir Berlyne jau tikra žiema, su sniegu. O juk maždaug tik mėnesio skirtumas.

(710) Prievartinė pora

Coll. Justė atsiuntė pirmąjį šiais metais batautojų radinių kolekcijos papildą:

01-20 prie Kalvarijų turgaus įėjimo.

Matyt, naujus nusipirko, o senus paliko :)

— Dėkui! Tas šviesos pluoštas labai įspūdingai atrodo.

Prisipažįstu: patiko sugalvotas radinio įvardas – dviprasmis; šiuo atveju: prievartinė – esanti prievartėj; prievartė – vieta prie vartų (šitan turgun, bent jau iš Kalvarijų gatvės, įeinam juk pro vartus).

(lxxi) Priartėjo naujieji

BATINGŲ!

(709) Lyrikų pora iš Jabaniškių

Kitą kolekcijos papildą vakar persiuntė Vilma:

Laba diena, dalinuosi lyrišku batautojo Dainiaus trofėjumi iš Justiniškių. Lyg būtų batai ant suoliuko pasėdėt, į miesto šviesas pažiūrėt išėję.

Su gerais linkėjimais – VilmaB.

— Dėkui, Dainiau! Ačiū, Vilma!

P.S. Yr kolekcijoj radinių iš Justiniškių (tarkim, štai šitie naktibačiai); tik kažkodėl jie nebaksteldavo į tą atminties vietą, kur visokie su literatūra susiję dalykai sukritę. Šįkart bakstelėjo: vos pamatęs Dainiaus nuotrauką prisiminiau  Justiniškėse gyvenusį Sigitą Gedą ir jo eilėraščių rinkinį Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis (2003; kodėl toks pavadinimas – pats papasakojo Ramūnui Gerbutavičiui); artėjant 10-am poeto mirtadieniui Justiniškėse atsirado Sigito Gedos alėja.

(708) Rezervuotas

Vakar gavau net du kolekcijos papildu. Šitas pirmas. — Vyresnėlis sūnus atsiuntė rastą Kaune (kur konkrečiai – matyt prie sienos pritvirtintoj lentelėj).

Dar klustelėjau: o aplinkybės?

Šiandien eidamas iš repeticijos su Kauno bigbendu ir kompozitore Zita Bružaite užmačiau. Tiek tos istorijos :-)

— Dėkui! Pradžiuginai pensijos laukiantį tėvą.

(707) Dar miškobačių

„Sunkiai beatpažinsi, kad kažkada buvau
šaunuolis dešinysis (o gal kairysis)“

Vakar vakare Alius atsiuntė du prakalbusius
kolekcijos papildus:

Šios dienos radiniai Pagubės miškuose. Gal tiks.

„Tyliai mirštame po rudenio lapais...“

       

       — Be abejo – tinka. Dėkui!

       

       (Ech, miškiniai radiniai bemat primena pirmąjį rastą

       batą, batavimo pradžią daugiau kaip prieš 15 metų.)

(706) Lisabonbačiai, sulaukę naujo savininko

El. laiško negali sustabdyt jokie oro balionai iš Gudijos; atostogaujanti coll. Donata vakar atsiuntė:

Virgi, štai. O jau maniau – nebemėto portugalai batų. Tiesą sakant, ką aš žinau, kas numetė – sostinės visada multi-. Pats Lisabonos centras. Iš kairės – aikštė su karalium (vardo neklausk) ant aukštos kolonos. Gal čia dar rua Aurea, o gal jau ir ne. Ėjau vakar [X 29] vakare – nei šiaip, nei taip numesti batai. Netikėta tokioj vietoj. Kol sukiojausi, fotkinau, priėjo du vyrai (apsiavę!), vienas paėmė batą, palankstė padą, parodė savo pakeleiviui, matyt, abu nusprendė – geri batai, reikia imt! Pasiėmė ir nuėjo.

— Dėkui už kolekcijos papildą!

Ir istorija retai pasitaikanti – su happy endu.

(705) Dar rudenbačių

Coll. Ieva atsiuntė savo radinių:

Pirmieji batai rasti tarp Žirmūnų žiedo ir Tuskulėnų parko, ant akmeninės sienelės, esančios šalia įvažiavimo į degalinę. Dar buvo lengvas rudenėlis, pirmųjų rugsėjo dienų dekada.

 

 

Antrasis batas nupaveiksluotas, deja, labai prastai, nes mano telefonas jau beveik visai blokuoja galimybę fotografuot kokybiškiau (telefono atmintis užsikimšus). Šį batą radau prieš savaitę, kuomet, lengvam lietui lyjant, leidau ramų pusvalandį nuostabaus grožio Eduardo Balsio skvere Žvėryne. Batas nosimi buvo atsisukęs į upę, kulnu į Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę – tikiuos, nėjo skandintis.

— Ačiū! — Dienos trumpyn, naktys ilgyn, bet gal tai neturės didelės įtakos, – batautojai juk net prietemoj pastabūs lieka.