(xxxvii) Undinbatis

Dukra Gabrielė batauja Australijoj, mama Anita – namie knygose. Lapkričio 3-ią gautas laiškas su priekabu:

Sveikas, Virginijau.
Kol Gabrielė svarsto, ar nebūsi persisotinęs australietiškais batais (gal nebespėji kelti į kolekciją?), nesusilaikau smagumo dėlei neatsiuntus dar vienų literatūrinių. Šiaip ar taip, rasti. Undinės juos rado, o Jurga Tumasonytė, matyt, nufotografuot negalėjo, tai aprašė ir į knygą sudėjo. O aš radau ten.

— Ačiū, Anita!
Literatūrbačiai prašos rūšinės žymos, tai pridėjau.

(324) Australbačiai; daug!

Mėnesį buvau atsijungęs nuo tinklaraščių (visokie neatidėliotini darbai). Per tą laiką Gabrielė Australijoj tiek pribatavo, kad... net nebežinau, kaip pateikt kolekcijoj jos radinius. Nusprendžiau: tokia miniparoda su komentarais tebūnie.

2019 X 24: Nebegaliu ramiai išeiti į gatvę, vis kas nors mėtosi... Šįkart mieste esančioje degalinėje.
Fourth avenue, Mount Lawley, WA

2019 X 30: Pavasaris įsibėgėja, batų nemažėja...
Weld Square pakraštys, Newcastle street,
Northbridge, WA

2019 XI 3: Čia labai anksti švinta, tad nutariau pasinaudoti ryto šviesa. Neprireikė daug laiko, kad rasčiau... Panašu, kad Australija kolekcijoje veržiasi į priekį.
Walcott Street, Mount Lawley, WA

          2019 XI 9: Gražią dieną nutarėme šiek tiek pasivažinėti.
          Tačiau vis tiek ramybės neturiu!
          Prie Town Beach, Mandurah, WA
                              ↓          ↓          ↓          ↓          ↓          ↓

2019 XI 18: Ko gero, batai, sužinoję, kad Gasiliūnas jų neįkelia, kiek susigėdo ir nebesirodė.
Vis dėlto neištvėrė...
Pier street, Northbridge, WA

2019 XI 24: Kiek netikėtai teko išlipti iš traukinio.
Ir štai dar vienas radinys.
Shenton Park train station, WA

                                   — Ačiū, Gabriele!
                                   Ir atsiprašau, kad taip užtrukau.

(323) Pamestos/nepamestos, su digresija

Dar vienas Gabrielės radinys, vakar (X 22) iš Australijos atkeliavęs:

Labas rytas,
Tiesą sakant, neatrodo labai pamestos – tvarkingai padėtos prie sienos. Vis dėlto jeigu kažkas palieka šlepetes šitaip kepti saulėje, manau, galima laikyti pamestomis (arba bent jos pačios taip jaučiasi).
Newcastle street, Northbridge, Perth, WA

— Dėkui, Gabriele, už kolekcijos papildą!
Pačios pasvarstymas: jeigu šitaip palieka, vadinas, pamestos, – ėmė ir ištraukė iš atminties naujojoj Tavo tėčio knygoj Pakeleivingų stotys esantį pasakojimą iš beginklių grupės apie Sigutį (p. 68–69): vaikas universalinėj parduotuvėj, pastatytas priešais žaislų skyrių, laukia mamos – sakė grįšianti po penkiolikos minučių; visą dieną laukia, kol galų gale paaiškėja, kad nesulauks – aplinkiniams paaiškėja, ne pačiam vaikui; motina pametė vaiką, ne vaikas pasimetė. — Taip, šlepetės – ne vaikas, tiesiog prisiminiau ką skaitęs.

(322) Dykynbačiai iš Australijos

Džiaugtis, kad kitiem džiugu, – argi gali būt kas malonesnio? Šiąnakt Gabrielė atsiuntė:

Laba naktis, Virginijau,
Išlipusios iš autobuso su drauge ne į tą pusę nukulniavome gal du kilometrus.
Tačiau aš jau susirgau ta nepagydoma – batavimo – liga, tad nemanau, kad laikas buvo iššvaistytas – juk tik dėl to pavyko atrasti šitai!
Lord Street, kažkur už Perto, WA.
↓   !   ↓   !   ↓   !   ↓   !   ↓   !   ↓   !   ↓   !   ↓   !   ↓   !   ↓ 

— Dėkui už kolekcijos papildą, Gabriele!
Spėju, kai pamatėt batus, tie du priešinga kryptim nueiti kilometrai tiesiog pranyko. O Jūsų draugei – vargu?

(321) Pakaruokliai

Ketvirtadienį iš ryto atkeliavo šitas Donatos laiškas su priekabais (bet va tik šeštadienį, irgi iš ryto, prisiruošiau praturtint batautojų radinių kolekciją):

Virgi,
fotografavau vakar [X 16], ketvirtis po vienuoliktos (fotikas laiką išsaugojo), bet vakar gyvenimas nugalėjo batus ir juos pamiršau. Štai tokia bobų vasara prie LR Vyriausybės. Ten yra ir daugiau kabančių batų porų, bet mano fotikas nebesugebėjo užfiksuoti. Interpretacijų nesugalvojau, bet Tu juk pats – interpretacijų meistras.

— Ačiū, Donata, už medbačius,
ir už pareikštą pasitikėjimą interpretuot – dėkui.
Manyčiau, tai galėtų tapt protesto prieš nepatinkančius Vyriausybės sprendimus forma: užuot pats pasikoręs, savo batus pakari. Įsivaizduok: susirenka būrelis žmonių Kudirkos aikštėj, nusiauna ir užmeta batus ant medžių šakų. Ir nueina.
Tokia, sakyčiau, gandhiška protesto forma.
Ir varnom, kurios tuoj sugrįš į miestą, būtų įdomiau: į ką ten tie apačioj žiūri galvas pakėlę – mus ar tuos negyvėlius?

(320) Dar pertbačių (ir pamokslininko Bootho mintis)

Australijoj pavasaris, ir Gabrielė M. batauja išsijuosus – šįkart ne tik radiniai, ir fonas įspūdingas – štai koks Perto socialiai angažuotas viešmenis (užfiksuota vakar, 2019 X 8):

Laba diena,
Ką gi, panašu, kad Pertas nėra nusiteikęs nusileisti South Coast. Batai po tokiu įdomiu užrašu mėtosi, ar kažkas tiek kovojo, kad net pametė? O tokių sudraskytų kaip ta šlepetė dar neteko matyti...
Batai: William street, Perth, WA

                          Šlepetė: Adelaide Tce, Perth, WA





















— Ačiū, Gabriele! Įspūdingi radiniai, ir Gelbėjimo Armijos įkūrėjo Williamo Bootho citata susimąstyt verčianti.
Beje, sakinys iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos: „Lietuvoje Gelbėjimo armija veikė 1892–1944 Klaipėdos krašte, veiklą atnaujino 2001, centras Klaipėdoje (5–6 nariai, 2003).“

(xxxvi) Dar literatūrbačių

Taip, kai negali bataut iš tikrųjų, imi bataut knygų puslapiuos. (Šį tą šįmet radau Elenos Karnauskaitės naujajam eilėraščių rinkiny, žr. čia.) Pasirodo, ne vienas toks esąs – Rimantas K. tuo pačiu užsiima, Sigitą Parulskį iš naujo skaitydamas:

Virgi, čia batautojų literatūros kanonan :) iš Trijų sekundžių dangaus. / R.

(319) Radiniai iš neDanijos

Vakar, X 2, atkeliavo Gabrielės el. laiškas su prikabintais tos dienos radiniais:

Sveiki, Virginijau,
Atvažiavau čia, nes labai smagu susidurti su nelietuvių draugų reakcijomis: “You are not in Australia anymore?!” Dėl tos pačios priežasties knietėjo rasti batų. Ir – pavyko!
Batas: South Coast Highway, Denmark, WA.
Šlepetė: Hollings Road, Denmark, WA.

— Ačiū, Gabriele!
Tai galima būtų vadint pėdų mėtimu; kaip kad kiškis koks norėdamas pasprukt sumėto pėdas; pačioj pradžioj spėjau pagalvot, kaip čia reiktų daryt – ar vieną raidę pataisyt (Danmark), ar iškilmingai lietuviškai pateikt: pirmieji batautojo radiniai Danijos Karalystėj. Tikrai, iš Danijos nė vieno nėr; bet iš Denmarko Vakarų Australijoj yr.

-------- 2019 X 4 ------------------- 
Vakar, jau kai nauji eksponatai buvo įkelti kolekcijon, atkeliavo dar vienas Gabrielės radinys:

Labas rytas,
Danijos karalystė – gerai gyvenanti šalis. Denmark, panašu, irgi, tik jie turtingi batų...
2019-10-03, kažkur prie Denmark River, Denmark, WA. ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓      ↓

— Dar kartą: dėkui!
(Ne tik turtingi, ir įžvalgūs. Pradžioj tas aulinis tikriausiai gulėjo ant žemės; praeivis pastebėjo, pamovė ant šakos: gal kitam einančiam upės pakrante prireiks atsarginio? O gal kad batautoja Gabrielė netyčia nepražiopsotų, nepraeitų pro šalį, nufotografuotų ir išsiųstų gasiliūnui?)

(318) Kalino kiaurabačiai

Kalino kaimas, Kalino gatvė, pakelės griovys, rugsėjo 23, – be jokių beletristikų savo radinį pristatė neurobiologas Alius.

— Ačiū!
Ir tarpininkei Rūtai dėkui.

(317) O Australijoj pavasaris, dygsta batai

Nuo mokyklos laikų lyg ir žinai žmogus, kad kai pas ateina ruduo, Pietų pusrutuly prasideda pavasaris. Bet gal tik šiandien, keldamas kolekcijon Gabrielės M. radinius, pamėginau tatai įsivaizduot; aišku, kiek vaizduotė leido.

Laba diena, Virginijau,
Atėjo pavasaris – pastarosiomis dienomis šilta ir saulėta. Tačiau vos tik atėjus lietui stotelėje kažkas paliko batus. Ar taip skubėjo į autobusą, kad net paliko? Nežinau.
2019-09-18, William street, prie Hyde Park, Perth, WA

       Labas rytas, Virginijau,
       Kai ištirpsta sniegas, išlenda visoks šlamštas.
       Čia sniego nebuvo, bet vis tiek batai
       pradėjo lįsti į paviršių...
       2019-09-20, parkiukas ant gatvių kampo,
       ↓ Regent / Beufort street, Mount Lawley, WA ↓


















— Labai ačiū už kolekcijos papildus, Gabriele, ir:
su pavasariu! (su pavasariu lyg ir sveikinama, o su rudeniu – lyg ir ne?)