(373) Perūnbačiai

Coll. Justė radusi įamžino:

Vienas užvažiavimas į Perūno telmologinį draustinį – 3 laimikiai, na, gal ir du, kai batai pora :)
2020 m. liepos 12 d.

         — Dėkui, Juste!
         Batai, man atrodo, tikrai ne pora, tad laimikiai – trys.
         Ta kaukolė, panašu, ne batus avėjusiojo? Stirnos?

(372) Pakelėbačiai

Ką tik atkeliavo Karolinos laiškas su nauju radiniu:

Sveiki, Virginijau,
na ir sekasi man. Ką tik dėl batų stabdžiau automobilį, šiandien - dviratį.
Na, o šių batų istorija turbūt paprasta. Greičiausiai kažkas Decathlon parduotuvėje įsigijo naujus, o šiuos paliko, kad Jūsų kolekciją galėčiau papildyti.

Vikingų gatvė.
Liepos 1-osios rytas.

— Dėkui, Karolina!
Taip, kai sekasi – tai sekasi, o kai ne – ... :)

(371) Pakelėbatis

Karolina jau spėjo pabataut ir Šiaurės Lietuvoj:

Labas vakaras, Virginijau,
dažniausiai batus randu prie konteinerių arba vandens telkinių, o štai šis 2020-06-28 gulėjo (tikėtina, ir tebeguli) Via Baltica kelkraštyje maždaug 4–5 kilometrai pravažiavus Pasvalį (Latvijos link). Sunku nuspėti, kaip jis ten atsidūrė, tikėkimės, tai nėra bloga istorija.
Na, o man pirmą kartą teko stoti kelkraštyje su avarinėmis šviesomis tam, kad nufotografuočiau Batą...

— Dėkui, Karolina, už radinį iš, galima sakyt, gimtojo rajono! (Keleivio vietoj sėdėdamas esu irgi pastebėjęs kelis batus kelkrašty, bet niekad nedrįsau prašyt, kad stabdytų mašiną.)

(370) Popož(i)eminiai antžeminiai vasariniai

Anita atsintė radinį – trijų Morkūnų kelektyvinį, irgi su įrašo pavadinimu, kurį išsamiai paaiškino:

Sveikas, Virginijau.
Puikiai suprantu, kaip klaikiai atrodo toks pavadinimas, tad štai iškart ir paaiškinimas:

Popož(i)eminiai nereiškia, kad batai buvo rasti požemyje po kitu požemiu, akivaizdu, kad ir ne iš po žiemos. Tad antžeminiai ir vasariniai. Užtat buvo rasti iškart po pož(i)eminių skaitymų, taigi – popož(i)eminiai.
Kadangi Kybartai pasitiko liūtimi su žaibais ir griausmais, skubėjom lįsti po požemio stogu, ne batų dairytis rūpėjo. Radom jau po skaitymų ir po lietaus. Gal kas nusispyrė ir basomis nušlepsėjo per šlapią žolę?

Toks bendras radinys. Vidas pirmas pamatė. Gabrielė pirma sušuko: „Ooo!“ Na, o man po kaklu kadaravo fotoaparatas. :)
2020 birželio 27, pavakarys, Kybartai, šalia rūsio, kuriame vyko Pož(i)eminiai skaitymai.
Prisisotinus literatūros va kiek pati tau prirašiau. :)



— Dėkui visiem trim! O daug prirašiusiai – dėkui + ačiū :)

(369) Šaligatvinė pora

Gabrielės, išbatavusios, galima sakyt, visą Australiją, pirmasis radinys grįžus namo:

Labas vakaras,
Šią ligą pasigavau ne Lietuvoje, tačiau,
atrodo, atnešiau ir čia...
Latvių gatvė, Žvėrynas, Vilnius; 2020-06-12

— Dėkui, Gabriele! Pirmas, bet, tikiuos, ne vienintelis radinys bus.

(368) Pokarantininiai priešjoniniai birželiniai

Smagu, kai batradys ne tik radinio atvaizdų, laiko ir vietos nuorodą, komentarą el. paštu atsiunčia, bet dar ir įrašo pavadinimą sugalvoja. (Prisipažįstu, kartais sunku būna tą pavadinimą išpešt iš galvos.)
Vidas M. viską pateikė (kad rasta Vilniuj, regis, savaime turėtų būt aišku; jei kur kitur – visada nurodyta būna, o jei miestas nenurodytas – vadinas, Vilnius):

Bernardinų gatvė. 2020 birželio 21.
Kuklūs (nors gatvelė – ne iš judriųjų, vis tiek nuolankiai laikosi pašalyje), žaizdoti, ne vieną šimtą kilometrų skausmingai mynę grindinius, šaligatvius, visokius laiptus laiptelius, dviračio pedalus... Smagu dabar atsipūsti atokiau nuo Pilies gatvės šurmulio...

— Dėkui, Vidai!
Vieniši likę batai – išties puiki paskata leist vaizduotei darbuotis (Pessoa Nerimo knygą kaip tik skaitau, o ten sukui apsukui vis prieinama prie išvados, kad svajonės tikresnės už realybę).

(367) Iš Nidos.lv paplūdimio

Štai ir pirmasis šiais metais radinys iš paplūdimio – pirmasis jūrbatis.

Latvijos Nida, 2020 VI 21

— Nuoširdžiai ačiū, Dovile!

(366) Sumestinė pora

Praeitą pirmadienį, VI 15, grįždamas namo iš darbo, perėjęs Žirmūnų tiltą, žiūriu, prie stulpo – pora: pradžioj pamaniau, kad tikra, bet, pasirodo, ne – skirtingų porų po vieną, nors abu juodi.
Beje, buvo kilus pagunda patraukt tą mėlyną maišą, kad negadintų vaizdo, bet pasakiau sau griežtai: ne, nevalia „gražint“, nevalia nieko judint – tokia taisyklė: tik užfiksuoti.

P.S. (2020 VII 3) Vakar gavau coll. Donatos el. klausimą su priekabu:

Ar nusifotkinai praeidamas batą prie Žirmūnų tilto?

Atsakiau, kad nusifotkinau dar kai du buvo.
Bet kur tas vienas dingo? — Kad kas pasiėmė, beveik nerealu, – na kam žmogui vienas batas? Vienakojis, sakysit? Nežinau, tikimybė beveik nulinė. Nepatikrinta versija: matyt, kas nors nuspyrė nuo šlaito apačion, kur (ant šaligatvio stovint) nesimato.
[Apžiūrėjau grįždamas namo – nėr to kito bato: dingęs.]

P.P.S. (2020 VII 25) Ne tik vienas dingęs, likusiojo raištelio nelikę, – Anita su Vidu pastebėjo ir pranešė. Vadinas, kažkas su protu sumestinę porą išskyrė, jei dar ir batraištį atsarginį išsivėrė ir pasiėmė.

(365) Švit ir čiur -bačiai

Švitrigailos g-vė, 2020 VI 13

Ričardas Š. atsiuntė kolekcijos papildų, užfiksuotų birželio 13-ą:

Sveikutėlis, Bičiuli,
Štai du radiniu – iš Švitrigailos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gatvių.
Iškalbingi, nors ir nebylūs.
Tasai švitrigailaitis aršusis „kvepia“ drama. Aaa, būta kivirčo, būta batalijos, būta spardynės. Tik finaliop suakivaizdėjo, kad vaidytasi su savimi pačiu.
Na, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jaunojo palikuonio, žinia, dar nedomina kepurės, pirštinės ir batai.

Čiurlionio g-vė, 2020 VI 13

A propos, išvedžiau tokią alogiškai logišką išvadą.
Radusieji ką pamesto, žiūrėk, pakelia ir pamauna ant tvoros, paguldo ant elektros paskirstymo dėžės, ant stulpelio. Kad būtų regimiau.
Ogi grįžusysis ieškoti to batelyčio, tos pirštinaitės akylauja ant žemės, ant tako, ant šaligatvio, kur ir pametęs, kur ir turėjo iškristi iš kišenės ar rankinės.
Mat kaip išeina. Geradarių pagalbininkų geri veiksmai benaudžiai, oi, benaudžiai. Čia strykt liaudies patarlė ir išsiviepia: „Gerais norais (darbais) pragaras grįstas“.
Tiek, Virgi, tiek mano liežuvavimo.
Ričardas Toks


— Dėkui, Ričardai, už kolekcijos papildus ir paliežuvavimą. Ką čia ir bepridursi? Patylėt, nesikišt, palikt, kaip yr, kai man daug sunkiau sekas negu pareikšt savo nuomonę, pataisyt, patvarkyt – prigimtis žmonių, kai kurių, matyt, tokia – pasaulio tobulintojų, nors tas pasaulis netobulėja, nepaiso pastangų ir norų. Kol vieną skylę lopai, dvi kitos atsiranda.

(364) Du mėlynu

Coll. Justės du siuntiniu:

1→
Prieš pusvalandį [= 2020-05-28, 18:32], Veržuvos hidrografinis draustinis.

← 2
Vakar [= 2020-06-03] netoli Vismaliukų.
Po lietaus toks gaiviai ryškus pasirodė ↓


















— Ačiū, Juste, už kolekcijos miškinius papildus – tikriniai [batai, ne mažiau džiuginantys negu baravykai] :)