(xlv) Prizbatis

Popieryne radau išsiplėštą lapą iš senų Šiaurės Atėnų – labai senų, praeito amžiaus, 1990 II 14 (nr. 2; tiražas – 50 000 egz.; ir redaktoriai dar trys – Juozaitis, Stoma ir Šaltenis). Nemaža dalis tuolaikių savaitraščio skaitytojų, manau, pradėdavo nuo paskutinio puslapio, nuo „Haid parko“, kur būdavo skelbiami redakcijai siųsti laiškai įvairiausi. Išplėšoj, p. 8, yra laiškas be parašo („Galiu ir nerašyti, ponas Šalteni, bet kodėl nepasakyt visos teisybės į akis. Nepatinka. [...] Pasakysiu tiesiai į akis – visi, kas žino, juokiasi iš tokio laikraščio pavadinimo!.. Aš perduodu, ką girdėjau. Prie ko čia Atėnai?.. Dura išėjo su mano batais, kablas vos laikės. Kas tada? Gerai, tarkim Atėnai, bet ar gali normali lietuvaitė tik po technikumo už algą padorius žieminius batus nusipirkt? [...] Šiaurės Atėnai – dirbtinis, netikras, pižoniškas pavadinimas. [...]“). — Po laišku – Redakcijos pastaba:

Agniaus Tarabildos piešinys

Pradėdami leisti „Šiaurės Atėnus“ sutarėm nespausdinti anoniminių laiškų. Tačiau šis aistringas laiškas yra PIRMAS(!), įkritęs j talpią redakcijos statinę. Nors turime įvairių spėlionių dėl jo autorystės.

Kol kas esame neturtingi – atliekamos laimės, deja, nei stalčiuose, nei kasoj neturim ir su žieminiais batais striuka – tačiau atsistojusi ant kojų redakcija žada įsteigti įdomiausių laiškų autoriui ŽIEMINIO BATO PRIZĄ!

— neatsimenu, kad ką nors būčiau girdėjęs apie šio prizo teikimą (gal taip ir liko – tik sumanymas?). Galima būtų paklaust Gintarės A., Laimio J., kitų, bet tingis.

(519) Plaukia sau batelis

Vakar coll. Donata atsiuntė savo — — norėjau iš inercijos rašyt: radinį, bet juk netikslu; gal – matinį (kas rasta – radinys, kas tik matyta – matinys):

Virgi, čia šiandien per pietus [13:18] batas plaukia Nerim ir tuoj bus po Žirmūnų tiltu. Kaip pastebėjai ar ne, pa- (iš)mestais batais bandau vertinti ekonominės krizės laipsnį. Keletą mėnesių atrodė – beviltiška krizė, visi batus sunešioja iki skutelių, kuriuos supila į šiukšlių konteinerius. Bet štai: plaukia sau batelis!

— Dėkui, Donata! Be kita ko, ir už staigią reakciją (batautojos refleksas suveikė?).

Kad būtų aiškiau, dera pridurt: vakar stipriai snigo; tie balti taškai ir brūkšneliai nuotraukoj – snaigių atvaizdai.

(518) Lentynbatis

Karolina sekmadienio vakare atsiuntė, o aš tik šiandien iš ryto prisirengiau papildyt batautojų radinių kolekciją:

Sveiki, Virginijau,
dirbti sekmadienį – menkas malonumas. Taigi, kad to malonumo būtų daugiau, kažkas darbo vietoje man pakišo batą. Tiesiog ant lentynos. Ir taip knieti sužinoti, iš kur jis čia atsirado ir kur antras. Bet kaip jūs sakėt? Nebekeliat sau tokių klausimų?

— Dėkui, Karolina! Klausimų stengiuos nebekelt, bet jie, bjaurybės, patys kyla ir reikalauja atsakymų, kurių neturiu; tenka ką nors sukurt.

(517) Išvyta iš namų šliurė

Kovo 20-ą Alius atsiuntė savo radinį nurodydamas:

— netoli Didžiųjų Gulbinų gyvenvietės;

žodį netoli patikslino printscreenu:

— Dėkui!

(516) Metonimija IV

— šeštadienį, 18-ą, bent priešpiet, kiek atsimenu, buvo labai pavasariškas oras – išėjom su drauge pasivaikščiot: įstrižai kirtom Pašlaičius – nuo EMSI degalinės (Laisvės pr. 80B) Sviliškių gatvės link; prie „Aušros“ mokyklos-darželio (Medeinos g. 5), žiūriu, bato metonimija guli.

— imu įtarinėt, kad išties man tik tiek ir telemta rast –

dalį vietoj visumos :)

(515) Kitai žiemai nebetinkami

Sekmadienį per pietus atkeliavo Anitos radinys:

Sveikas, Virgi.
Aš kaip tik šiandien palikau namie žieminius batus, ir štai! — Prie pat Vingio parko, Pietario g., Vilnius
Kovo 19.

Su (gal jau tikru?) pavasariu!

— Dėkui! Pradžioj norėjau įrašą pavadint „Išaugtiniai“, bet susilaikiau – o gal tiesiog per prasti tapo? Tiesą sakant, man tai įdomiausia, kas apdengta tuo kilimėliu.

(514) Kovo pajūrbatis

Coll. Aldona vakar savo radinį atsiuntė:

Labas vakarėlis.
Ryt šventinė diena, bet pranašauja prastą orą, tai laisvūniškuoju pajūriu vaikštinėjau po savaitės darbų penktadienio popietę.
Gintarų nebuvo. Girdėjau, visi Melnragės paplūdimyje sukrito. Bet batą radau. Siunčiu. Nuotrauka mano.

Kokia laimė, kad galim būti laisvi po taikiu dangum!
Jaukios ryt šventės.

— Dėkui, Aldona, ir už radinių kolekcijos papildą, ir už sveikinimus. — Ir Tave, ir visus batautojus – su Kovo 11-ąja!

(xliv) Plokšti nesuavimi

Vakar gavau Karolinos laišką su priekabu:

Sveiki, Virginijau,

vakar dieną praleidau Varšuvoje ir patyliukais tikėjausi kokį batą surasti.

Kaip matote, vieną (porą) pavyko rasti.

— Dėkui, Karolina!

Pagalvojau: Žilvino užduotis Eglei – suavėti geležinius čeverykus – dar ne sunkiausia (nes juos bent gali apsiauti). O va plokšti – neįsivaizduoju, net kaip pradėt reiktų.

Beje, o kas čia per muziejus? (viršuj arklys, regis, su pavalkais; apačioj – tokie sapogai; agro/etno?)

(513) Angibačiai

Coll. filologė Aldona persiuntė Martyno radinį:

Šilti linkėjimai iš vėjuoto pajūrio.
Nuotrauka ne mano. Atsiuntė, dalinuosi.

Vieta buvo atskleista nuotraukos pavadinime: Klaipėda, Vežėjų gatvė.

Laiko paklausiau. Kovo 2 (kovo 6 batų ten jau nebebuvo).

— Ačiū, Aldona, už patarpininkavimą; o Martynui – ne tik padėka, bet ir sveikinimai: jūsų radinys kolekcijoj – galit drąsiai vadintis batautoju. Tikiuos, kad dar ne kartą teks į žymos skiltį įrašyti: martyno radiniai.

P.S. Ir šiaip nuotrauka graži. Toks spalvų derinys, bent jau mano akims, labai malonus.

(512) Metonimija III

Užvakar, antradienį, į susitikimą su būsimom menotyros bakalaurėm VDA Titanike keliavau ne iš darbo, o tiesiai iš namų. A46 iki Skalvijos stotelės, likusi kelio dalis – savom kojom.

Vos pradėjus žingsniuot, ties Kasiulio muziejum, žiūriu, – bato metonimija – padas – guli.

Na, bent tiek. Vis šis tas.

Kitos metonimijos

(414) Metonimija

(436) Metonimija II

(446) Šventinė metonimija