(298) Z Krakowa – do butołowa

Coll. Donatos siuntinys su lydlaiškiu:

Virgi, čia Tau su visais linkėjimais iš Krokuvos.
Batas Jabłonowskių gatvėje ant namo nr. 10 palangės 2019-05-24, apie 14 val. 56 min. Mudvi su Beata dar pasvarstėm, kodėl tokį gerą batą žmogus taip nerūpestingai ir ilgam (ėjom pietauti, jis ten buvo, ėjom papietavę – irgi tebegulėjo) pasidėjo. Nieko nenusprendėm :)

— Ačiū, Donata!
Beje, pirmas batas iš Lenkijos. [Butołów – batautojas, taip išvertė Agnieszka Rembiałkowska.]
Įsiterpdamas į jūsų svarstybas būčiau drįsęs kelt tokią hipotezę (nors ir nepatikrinamą): gal kas nors blogo atsitiko kairiam poros batui? kadangi dešiniajam lyg ir nieko blogo, gal žmogus pamanė gerą darbą darąs palikdamas gerąjį ant palangės – авось kam prireiks/pravers; gal padėjo ant palangės norėdamas atkreipt dėmesį, kad ruda ir morkinė – artimos spalvos? :)

(297) 100% comfortbačiai

Siųsdama coll. Dainiaus radinį, Vilma pažadėjo: „Dar turiu vienus užsigulėjusius ir aš, vėliau atsiųsiu.“ — Štai jie:

Laba diena, šįkart siunčiu savo batus, ne nuo Reformatų skvero, bet irgi iš netolimos vietos: balandžio 6 d. Šv. Stepono g.
Vieną iš pirmųjų šiltų šiumetinių dienų šita gyvenimo vėtyta ir mėtyta pora liūdnai deginosi palei sieną. Užrašai viduje respektabilūs, ko vertas vien exclusive, bet net nedrįstu spėlioti, kokio herojaus batai tai galėtų būti. Toks įspūdis, kad kažkokio nelaimingai 1925–1926 m. emigravusiojo į Prancūziją, kuris iš tolimo šalies pakraščio pėsčiomis atėjo į Paryžių, Lietuvos pasiuntinybę, prašydamas apmokėti kelionę namo.

— Ačiū, Vilma!
O man šie batai ir Jūsų laiškas priminė...
žmogų, apie kurį norėjau šį tą užfiksuot savo tinklarašty: Vaclovą Širvį iš Lieplaukės, kurs 1929–1937 metais klajojo po Europą, daugiausia pėsčias, nes neturėjo pinigų; ketverius metus net patarnavo prancūzų svetimšalių legione Alžyre ir Maroke; žodžiu, žemaitį klajoklį (1938-ais Žemaičių prieteliuj buvo skelbti jo tų klajonių įspūdžiai).

(296) Vilniabatis, ne velniabatis

Vilma persiuntė savo kolegos jau oi nebe pirmą radinį:

Laba diena,
siunčiu Jums kolegos Dainiaus netoli Reformatų skvero gegužės 22 d. vakare sužvejotą batą. Gavau su prierašu:

Prie Reformatų, matyt, labai skubėjo (skrido) į troleibusą.

 

Visgi tikiuosi, neateis autonominių batų laikai, maža kur jie gali nunešti...

— Ačiū, Dainiau, dėkui, Vilma! Sprendžiant iš pado, ne tik šaligatviais vaikščiota.

(295) Dar australbačių

Anita patarpininkavo, dukros radinį persiųsdama:

Sveikas, Virginijau.
Ar man tik taip rodosi, ar Lietuvoj kažkaip nebebatinga? Kad ir kur žvalgausi, batų matyt tik ant kojų.
Užtat dar siuntinukas iš Vakarų Australijos. Prierašas prie jų toks:

Batai (tiksliau, šlepetės) prie Scarborough Beach, Scarborough. Ir netgi abi!
2019-05-13

— Ačiū, Anita, ačiū, Gabriele!
Ir aš vis dairaus, įprotis jau pasidarė, ir irgi – nieko, t.y. pamestų batų nepastebiu.
Sakau, gal jei palytų – gal atsirastų? :)
O kol kas – batbadis, nors ypatingąją padėtį skelbt gal dar ankstoka?

(294) Nedaneštas

Coll. Donata atsiuntė:

Virgi, seniai Tau nieko nesiunčiau.
Čia vakarykštis, netoli Kalvarijų 138.
Vaiko batas; matyt, iškrito, nešant į šiukšlių konteinerį.

— Ačiū!
Jei iškrito nešant, vadinas, pamestas, vadinas, tinka kolekcijon.
Kai prireikė pavadinimo, pirmas galvon atėjo žodis su -da-; ir prisiminiau aa. Bronį Savukyną, mėgdavusį grįst -da- vartojimą pavyzdžiu apie taurelę – pripiltą ir dapiltą, – juk skiriasi.

(293) Natiurmortas su batais

Velykos baigės, o batai nesibaigia.
Štai Karolina, lyg norėdama įrodyt sesei Gabrielei, kad norint batauti nebūtina skrist į Australiją, atsiuntė porą:

Labas vakaras,
atėjus pavasariui batai ėmė rastis kaip grybai po lietaus.
O dėl Jūsų „kaltės“ nebeįmanoma pro juos ramiai praeiti! :)

M. K. Paco g., Vilnius
2019.04.24

— Ačiū!
Ta pora padėta, regis, ant apverstos kampinės vonios? Na taip, maudantis batai nelabai reikalingi.

(292) Velykbačiai iš Vakarų Australijos

Batingos šįmet Velykos. Anita persiuntė net du dukros radinius Vakarų Australijos ir danguj, ir žemėj:

Su Šventom Velykom, Virginijau!
Ir ta proga – Tau velykinis siuntinukas nuo Gabrielės.
Gal ir tikrai toj Australijoj, kitoj Žemės rutulio pusėj, viskas aukštyn kojom? Štai ir batų tenka viršun, ne apačion dairytis. :)
William Street, šalia Hyde Park, Pertas,
2019-04-21

Sveikas, Virginijau.
Va, kai duoda, tai ir dribteli. Kaip sako, šakomis į dangų, šaknimis į žemę... tai yra, jei batus į dangų, tai šlepetes – žemėn...
Dar vienas Gabrielės radinys.
Second Avenue, prie Hamer Park, Mt Lawley, Pertas, 2019-04-22

— Ačiū už sveikinimus ir dovanas, Gabriele ir Anita!

(291) Sarodinbatis

Smagu!
Bendradarbiai ir atostogaudami Graikijoj tavęs negali išmest iš galvos.
Ir kas kaltas? Aišku, batai.
Šitą vakarykštį radinį Sarodinos paplūdimy atsiuntė Mindaugas L.

— Dėkui!

(290) Melbournbačiai

Negaliu apsispręst, kuo labiau džiaugtis: ar kad atkeliavo batų iš taip toli, ar kad jau ketvirtas Morkūnų šeimos žmogus tapo batautoju. (Gal antru dalyku.)

Sveikas, Virginijau.
Kai batų geografija plečiasi, va pagalvojau – iš Antarktidos tai niekad negausi, ten ir aguonos grūdo numest negalima. Gal iš Australijos bus „the second best“? Nebepamenu, ar jau turi kokį eksponatą iš ten.
Mūsų jaunėlės Gabrielės siuntinukas Tau iš Melburno. (Ketvirtas tos pačios šeimos narys subatavo...) Štai Perte per du mėnesius neatsirado nė vieno bato, o Melburne užteko poros dienų. :)
Smagaus,
Anita

Stevenson Lane, 2019-04-11, 12:20

— Pirmiausia: sveikinu, Gabriele, tapus batautoja!
Ačiū, Anita, už tarpininkavimą. Ne, iš Australijos, regis, dar nebuvo.

(289) ANO = atpažintas neskraidantis objektas

Štai dar vienas Karolinos radinys:

Labas vakaras, Virginijau,
va kaip būna: eini į pirmąjį savo gyvenime lėktuvą ir pakeliui randi batą.
Na negi praleisi progą nufotografuoti.

2019.04.02, A. Gustaičio g., Vilnius

— Ačiū, Karolina!
P.S. Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną; dėk batą prie bato – turėsi batyną (ir taip galėtų vadintis šita batų atvaizdų kolekcija).