(677) Ironbatis

Karolina, kurios radinys Antakalny šįryt papildė kolekciją, ką tik atsiuntė dar vieną su ironišku komentaru:

Sveiki,
juk jūs manęs labai pasiilgote, taip?
Štai dar vienas radinys. Čia kad per daug neatsipalaiduotumėte prieš atostogas.

Ogmios miestas.
2025.06.30

— Dėkui!

Šiandien dar

neatsipalaidavęs,

o ryt jau tatai leisiu sau :)

(676) Rausvoji panaminė ir pabalusi paežerinė

Šeštadienį Karolina ir savo radinį atsiuntė,

ir tarpininkės darbą nudirbo:

Laba diena, Virginijau,
šiandien ėjau Antakalnio gatvės dešiniąja puse ir specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra Jūsų pastarasis radinys. Nebėra. Jūsiškio nebebuvo, užtat savąjį radau. Toje pačioje gatvėje, tik visai kitoje vietoje – ties 65-uoju namu.

Po dviejų su puse valandos atkeliavo papildas:

Papildau.
Draugė Meda savo radinį ką tik atsiuntė.
Irgi šiandien, prie Gėlos ežero.

— Ačiū abiem!

Ir aš savo radinio likimą stebėjau. Paprikos jau kitą rytą nebebuvo (manau, varnos pasivaišino), o batai porą dienų stovėjo (gatvės tvarkytoja juos, spėčiau, kaip šiukšles vis dėlto įvertino).

P.S. Liepą atostogausiu; iš anksto atsiprašau, kad jūsų radinių kelias kolekcijon gali užtrukti.

(675) Aguonbatis

Vakar vėl sulaukiau Agnės laiško:

Laba! Ir vėl Jums batą radau –
prie Aguonų 15 namo laukė

— Ačiū už kolekcijos papildą!

Ta nulūžus šaka labai tinkamoj vietoj guli.

(674) Vieniša panerinė

Karolina šįryt atsiuntė vakarykštį radinį, kurio galėjo ir nebūt:

Sveiki, Virginijau,
įsivaizduojat, būna net ir taip, kad aš, patyrusi batautoja, nepastebiu po nosimi gulinčio apavo.
Einame vakar su dviem draugėmis palei Nerį, viena sako: „Matei, ten tapkė buvo.“ Sakau: „Nemačiau. Kur?“ Iš tiesų, kokius tris kartus pakartojau, kad nematau, kur, kol galiausiai pastebėjau. Kažkur ne ten žiūrėjau...

Neries krantinė, Žvėrynas
2025.06.26

— Dėkui! Ypač vienai jūsų draugei :)

(673) Dar viena pagatvinė pora

Vakar eidamas Leono Sapiegos stotelės link

ties Antakalnio 8 pamačiau šitą, galima sakyt,

natiurmortą su batais ir raudonąja paprika.

Jau antras radinys ant tos pačios tvorelės.

Kaip ir anos poros – nepavadinsi pamesta; gražiai padėta; tikintis, kad kas paims ir avės? nežinau nežinau; tiesa, kitąpus gatvės kažkur netoliese yra socialinės paramos centras; gal tikimasi, kad ir tie batai kam iš centro lankytojų praverstų? — nežinau.

(672) Žirmūnbatukas

Vakarykštis Karolinos radinys:

Sveiki, Virginijau,
šią šiltą sekmadienio popietę ėjome su draugu Žirmūnų paplūdimio link ir pamačiau lobį [→]. Grįždami atgal pažiūrėjome, ar vis dar yra. Pirma mintis, kad savininkas jau spėjo pasiimti, tačiau
ne – batukas pakeitė savo buvimo vietą [↓].
Vasariški linkėjimai iš Žirmūnų
2025.06.15

— Dėkui!

Tas plėmas už medžių lyg pagal užsakymą irgi mėlynas.

(671) Mindauginis kabikas x 2

Agnė prieš porą dienų atsiuntė savo radinį pakomentuodama:

Batas Mindaugo g.

kabo vis

— Ačiū! Atvaizdo kompozicija, mano akimis, labai vykusi: kabančio bato nosis žiūri ton pačion pusėn kaip ir mašinų, ir atrodo, lyg tas batas – koks skraidomobilis būtų.

۩   ۩ 

2025 VI 30 Savaitgalį netikrinau pašto, šiandien iš ankstaus ryto žiūriu – Ričardo laiškas su priekabu atkeliavęs; dar vienam žmogui mindauginis kabikas gasiliūną priminė:

Sveikas, Virgi,
2025-ųjų birželio 28-osios rytą Algirdo gatvės „Brew. Specialty Coffee“ išgurkšnojau Colombia El Rincon doppio. Ir per kiemus suktelėjau Mindaugo gatvėn. Traukiau šeštajan miesto paštan pasiimti Dianos Paklonskaitės siuntinėlio iš Druskininkų (kuriame, tik išlukštenęs sužinojau, josios pagamintas puodelaitis ir josios Kalviškių rajone aptinka geležiukėlė).
Žvilgt – medyje kabąs pakabukas!
Gal tai karaliaus Mindaugo proproproproproproproproanūkio (gyvenančio šiame esamajame) pamestinukas...

Ričardas Toks

— Dėkui!

 Juokais pagalvojau: daug kas gali iškrist iš galvos, tik ne batai; vienąkart įkrito – ir tupi.

P.S. O tas žmogus nuotraukos kairėj ėmė ir priminė aa. Sigitą G., kuriam paminklas neseniai Užupy išdygo.

(670) Giedraitbatis

Coll. Donata ką tik (per pietus) atsiuntė:

Virgi,
beveik pamiršau šio ryto Giedraičių gatvės kokio gal maždaug 60 namo aplinkos batą (tokie turi savo vardą, bet ir tą pamiršau). Tačiau vis apavas.

— Dėkui! (Pamačius gautą radinio atvaizdą, dingtelėjo: ech, jei dar būtų vaizdas iš toliau, bendresnis, su aplinka... – Nėr ko per daug norėt, – sugėdinau gasiliūną.)

(669) Rodbatukas

Jaunėlis sūnus Paulius atsiuntė laišką su priekabu – radiniu Rodo saloj, kur dabar su šeimyna.

Na, radinys kaip radinys, galėtum pamanyt, bet laiško pavadinimas – „Jaunoji batautoja“ – šiuo atveju svarbiausia.

Jau ir ką tik į ketvirtus metus įžengusi anūkė Gabrielė pradėjo bataut? Tikrai ji pastebėjo? – neviernas tamošius senelis perklausė sūnaus. „Pastebėjo ji, tik dar nelabai jaunoji batautoja gaudosi, bet mokomės ieškoti“, – sulaukiau atsakymo.

Rodbatukas pastebėtas Viduramžius menančioj gatvėj 2025 VI 2, 12:38.

— Ačiū! Sveikinimai jauniausiai batautojai! 

(668) Posūkbačiai

Vakar į pavakarę atkeliavo dar vienas Karolinos laiškas:

Sveiki, Virginijau,
čia tas jausmas, kai vakare turi planų, per kamščius „skubi“ namo ir pamatai besimėtančius batus. Nuvažiuoji kelis šimtus metrų, apsisuki, grįžti, priparkuoji automobilį ir išeini.

Kažkur jau skaityta, ar ne?

Česlovo Kudabos gatvės pradžia. 2025.05.26

— Dėkui!

(Ilgokai sukau galvą, kaip pavadint šitą radinį; pasirinkau paprasčiausią variantą: posūkis + batai)

— Jau skaityta? Taip, veiksmai tie patys, tik žodžiai kiti.