(302) Dar vienas radinys iš Perto

Kai sekas, tai sekas.
Gabrielė vėl atsiuntė:

Penktadienio proga ir vaikiška šlepetė prie Perto vaikų teismo.
Pier street, Northbridge, WA.

— Dėkui, Gabriele!
Jei reiktų spėt, kam priklausė šita rožinė šlepelė, manyčiau, reiktų atmest variantą, kad paauglei, lydimai į teismą, – bemat būtų pastebėta, kad apklausiamoji ar teisiamoji be vieno bato.

(301) Dar vieni londonbačiai

Coll. Justė persiuntė:

draugo komandiruotiniai iš Londono, 2019-06-20
tiksli vieta: Unnamed Road, Poplar, London, UK

— Ačiū, Arvydai, ir sveikinu užsikrėtus batavimu! Dažniausiai nepagydoma liga, nors ir ne mirtina :)
Ir Tau, Juste, dėkui.

Pamatęs šitą radinį, prisiminiau savąjį – irgi ten pat: irgi vyriškų pora, tik ne suvarstomų. Gal kas Londone grobia vyrus, prieš tai nuaudamas?
Basų vyrų grobikas, – neblogai skamba.

(300) Australbatukas iš Perto

Australijoj bataujanti Gabrielė M. šįkart savo radinį atsiuntė tiesiai ten, kur reikia:

Labas rytas,
Kiek gali mama tarpininkauti...
Nuotraukose nesimato, tačiau voras jau spėjo pasinaudoti šiuo radiniu savo namams sutvirtinti.
2019-06-18,
Queens Crescent, Mount Lawley, WA.

— Ačiū, Gabriele!
Ir į Donatos Krokuvoj rastą žiūrint, ir į jūsiškį iš Perto – spalvos, tiksliau, jų derėjimas krenta į akis: kad batai nelyg chameleonai prisiderintų – na ne; kad radęs batą ieškotų kur padėt galvodamas apie spalvas – na irgi vargu; vadinas, visiškai atsitiktinai „susiderino“? Spėčiau, kad taip. Gal yra kitų hipotezių?

(299) Toks likimas: vienas ir be raištelių

Vilmos siuntinys iš Jungtinių Valstijų:

Laba diena,
likimo vėjai užnešė į Los Andželą, kur 12-osios gatvės ir Magnolijų alėjos kampe gyvena vienas iš daugybės miesto benamių, rods, iš piečiau esančių Amerikos žemių kilęs vyras. Gegužės 30 d. ten praeidama šalia jo kuklios prieglaudos pamačiau vaikišką batą. Siunčiu vaizdą iš to gatvių kampo – toks kontrastingas žemės rojus.

— Ačiū, Vilma!

(xxxv) Paminklas Ukrainos ir Švedijos sąsajai

Karolina M. atsiuntė šituos batus:

Laba diena, Virginijau,
paprastai sportininkai, baigę karjeras, kabina sportbačius ant vinies, o štai du garsiausi „žydrai-geltoni“ futbolininkai Andrijus Ševčenko ir Zlatanas Ibrahimovićius saviškius paliko Dnepro upės pakrantėje :) 
2019.06.15
Kijevas

— Ačiū, Karolina!
Pamatęs tą batų porą, ėmiau svarstyt: Ibra, regis, nėr žaidęs jokiam Ukrainos klube; gal kuriam nors kartu su Ševčenko? O gal tiesiog tos pačios – geltona ir mėlyna – nacionalinių vėliavų spalvos lėmė, kad jų batai tapo pora? O gal šitaip įamžintas Europos futbolo čempionatas, vykęs 2012-ais, – Ukraina ir Švedija žaidė vienoj grupėj ir abi nepateko į tolesnį etapą?

(298) Z Krakowa – do butołowa

Coll. Donatos siuntinys su lydlaiškiu:

Virgi, čia Tau su visais linkėjimais iš Krokuvos.
Batas Jabłonowskių gatvėje ant namo nr. 10 palangės 2019-05-24, apie 14 val. 56 min. Mudvi su Beata dar pasvarstėm, kodėl tokį gerą batą žmogus taip nerūpestingai ir ilgam (ėjom pietauti, jis ten buvo, ėjom papietavę – irgi tebegulėjo) pasidėjo. Nieko nenusprendėm :)

— Ačiū, Donata!
Beje, pirmas batas iš Lenkijos. [Butołów – batautojas, taip išvertė Agnieszka Rembiałkowska.]
Įsiterpdamas į jūsų svarstybas būčiau drįsęs kelt tokią hipotezę (nors ir nepatikrinamą): gal kas nors blogo atsitiko kairiam poros batui? kadangi dešiniajam lyg ir nieko blogo, gal žmogus pamanė gerą darbą darąs palikdamas gerąjį ant palangės – авось kam prireiks/pravers; gal padėjo ant palangės norėdamas atkreipt dėmesį, kad ruda ir morkinė – artimos spalvos? :)

(297) 100% comfortbačiai

Siųsdama coll. Dainiaus radinį, Vilma pažadėjo: „Dar turiu vienus užsigulėjusius ir aš, vėliau atsiųsiu.“ — Štai jie:

Laba diena, šįkart siunčiu savo batus, ne nuo Reformatų skvero, bet irgi iš netolimos vietos: balandžio 6 d. Šv. Stepono g.
Vieną iš pirmųjų šiltų šiumetinių dienų šita gyvenimo vėtyta ir mėtyta pora liūdnai deginosi palei sieną. Užrašai viduje respektabilūs, ko vertas vien exclusive, bet net nedrįstu spėlioti, kokio herojaus batai tai galėtų būti. Toks įspūdis, kad kažkokio nelaimingai 1925–1926 m. emigravusiojo į Prancūziją, kuris iš tolimo šalies pakraščio pėsčiomis atėjo į Paryžių, Lietuvos pasiuntinybę, prašydamas apmokėti kelionę namo.

— Ačiū, Vilma!
O man šie batai ir Jūsų laiškas priminė...
žmogų, apie kurį norėjau šį tą užfiksuot savo tinklarašty: Vaclovą Širvį iš Lieplaukės, kurs 1929–1937 metais klajojo po Europą, daugiausia pėsčias, nes neturėjo pinigų; ketverius metus net patarnavo prancūzų svetimšalių legione Alžyre ir Maroke; žodžiu, žemaitį klajoklį (1938-ais Žemaičių prieteliuj buvo skelbti jo tų klajonių įspūdžiai).

(296) Vilniabatis, ne velniabatis

Vilma persiuntė savo kolegos jau oi nebe pirmą radinį:

Laba diena,
siunčiu Jums kolegos Dainiaus netoli Reformatų skvero gegužės 22 d. vakare sužvejotą batą. Gavau su prierašu:

Prie Reformatų, matyt, labai skubėjo (skrido) į troleibusą.

 

Visgi tikiuosi, neateis autonominių batų laikai, maža kur jie gali nunešti...

— Ačiū, Dainiau, dėkui, Vilma! Sprendžiant iš pado, ne tik šaligatviais vaikščiota.

(295) Dar australbačių

Anita patarpininkavo, dukros radinį persiųsdama:

Sveikas, Virginijau.
Ar man tik taip rodosi, ar Lietuvoj kažkaip nebebatinga? Kad ir kur žvalgausi, batų matyt tik ant kojų.
Užtat dar siuntinukas iš Vakarų Australijos. Prierašas prie jų toks:

Batai (tiksliau, šlepetės) prie Scarborough Beach, Scarborough. Ir netgi abi!
2019-05-13

— Ačiū, Anita, ačiū, Gabriele!
Ir aš vis dairaus, įprotis jau pasidarė, ir irgi – nieko, t.y. pamestų batų nepastebiu.
Sakau, gal jei palytų – gal atsirastų? :)
O kol kas – batbadis, nors ypatingąją padėtį skelbt gal dar ankstoka?

(294) Nedaneštas

Coll. Donata atsiuntė:

Virgi, seniai Tau nieko nesiunčiau.
Čia vakarykštis, netoli Kalvarijų 138.
Vaiko batas; matyt, iškrito, nešant į šiukšlių konteinerį.

— Ačiū!
Jei iškrito nešant, vadinas, pamestas, vadinas, tinka kolekcijon.
Kai prireikė pavadinimo, pirmas galvon atėjo žodis su -da-; ir prisiminiau aa. Bronį Savukyną, mėgdavusį grįst -da- vartojimą pavyzdžiu apie taurelę – pripiltą ir dapiltą, – juk skiriasi.