(409) Dovaniniai

– Virgi, Tau, atostogaujančiam, šiandien [liepos 14-ą] lietaus išplauti, iš pažiūros dar ne visai blogi batai, – tokiais žodžiais Donata palydėjo radinį „ ten, kur susikerta Apkasų ir Žalgirio gatvės; Žalgirio ten, atrodo, prasideda“.

– Dėkui, Donata! Basas neliksiu, nors dabar tikras malonumas basam pavaikščiot (aišku, ne šaligatviais, ne Vilniuj). Tie lietaus lašai ant nosių net gaivinamai atrodo :)

(408) Pagarbiai bordiūrinis

Anita atsiuntė, tą pačią dieną kaip ir Gabrielė užtikusi vertą įamžint daiktą:

Mano batai buvo du... vienas tikriausiai nedingo, o antras tapo batautojos grobiu.

Visgi susidaro įspūdis, kad bačiuką kažkas pakėlė ir pagarbiai padėjo ant bordiūro. Gal jam dar lemta grįžt pas pirmąjį?

Beje, Virgi, žinau, kad dėl žodžio bordiūras kalbininkai grūmoja, bet joks kits man čia netinka. :)

Vilnius, Vytauto g.

Liepos 12, vakaras

— Dėkui, Anita! Tikėkimės, susitiks, nors turiu abejonių: ne toks ir vertingas daiktas bačiukas, kad tokiu oru eitum ieškot.

O dėl bordiūro – lietuviai ir taip, dažniau taip, o ne kitaip (šaligatvio bortelis) tą daiktą vadina, taigi kalbininkai, kaip mokslo žmonės, teturėtų fiksuot faktą – vartojamas žodis; kalbos normintojai – kas kita, jie arčiau mokančių, kaip derėtų teisingai gyvent, kitaip – moralistų.

(407) Pavakariniai

Gabrielės pavakariai, jei taip galima sakyt apie pavakare rastus batus:

Labas vakaras,

Pakeliui namo. Panašu, kad savininkui pasidarė pernelyg karšta, tad nusprendė palikti po suoliuku.

2021-07-12, 

Sėlių stotelė (Pašilaičių/Karoliniškių link).

— Ačiū, Gabriele; net keliaujant namo neišsijungia batautojos instinktai, – prisiminiau ankstesnius jūsų pasvarstymus.

(xli) Naginė

Visokių radinių batautojai atsiunčia – ir visiškai atitinkančių keliamus reikalavimus (kad būtų galima vadint batą/batus pamestas/pamesti), ir nevisiškai. Tie nevisiškai kartais būna įdomesni už visiškai – tarkim, Vido M. per TV pastebėtos vengierkos. Kad nesimaišytų, tiesiog tokius radinius numeruoju romėniškais mažaisiais skaitmenim.

Žmonės tvarko sodybą ir randa naginę, kuriai, spėtina, koks šimtas metų. Na ar kas atsispirtų pagundai tokį daiktą parodyt ir kitiem? Tuolab kad atsiunčia radinį anūkė.

— Dėkui, Felicija!

(xl) Vengierkos

Vidas vakar atsiuntė:

Sveikas, Virgi.

Radinys gal ir neatitinka batautojo kodekso, ir vaizdas ne itin kokybiškas, bet basutės, pamestos legendinio Puskaso stadione Budapešte 2021.06.27, čekams ir nyderlandams kaunantis dėl kelialapio į Euro 2020 ketvirtfinalį, manau, nusipelno dėmesio.

— Dėkui, Vidai. Ir aš žiūrėjau tas rungtynes, bet vengriškų basučių nepastebėjau; gal parūkyt tuo laiku buvau išėjęs, gal dar kas. Labai keistas jausmas žiūrint, ypač kai antrą įvartį čekai įmušė: sykiu ir džiaugies (dėl čekų), ir liūdi (dėl olandų); aa. Leonidas Donskis buvo labai didelis olandų gerbėjas – prisiminiau žiūrėdamas.

(406) Nespėjęs pasislėpt pavėsy

Gabrielė atsiuntė vasarinį radinį su, galima sakyt, pačios sau nustatyta diagnoze :)

Laba diena,

Yra dalykų, dėl kurių neverta sustoti. Yra dalykų, dėl kurių verta sustoti. Ir yra dalykų, dėl kurių privaloma sustoti. Manau, į šias kategorijas telpa ir žmonės: negirdėję apie batautoją, girdėję, bet nė karto neatsiuntę, ir beviltiški ligoniai, neturintys galimybės pasveikti nuo batavimo ligos. Ko gero, nereikia ir sakyti, kad priklausau paskutinei grupei.

Radinys vakarykštis, 06-21. Laisvės pr., prie Žemynos stotelės.

— Dėkui, Gabriele! Taip, dėl besimėtančio bato tikrai privalu sustot; sustojęs nusišypsai, nes pagalvoji apie sustojimo priežastį; o va jei pamatai ir nestoji – bent jau pusdieniui nuotaika subjūra.

(405) Žvėrynbačiai

Vakar prieš pusiaunaktį gavau Gabrielės laišką:

Labas vakaras,

Kažkaip taip nutiko, kad radinys mano telefone gulėjo beveik visus metus – nuotraukos darytos 2020-08-11. Kęstučio g., Vilnius. 

— Dėkui, Gabriele; aišku, nesinori, kad radinys liktų telefone, kuris po tam tikro laiko taps labai senas ir keistinas kitu, naujesniu. — Pamatęs Jūsų laiško antraštę „Labai senas radinys“, pagalvojau: na, mažiausiai 5-erių metų senumo, jei labai senas, o pasirodo, tik metų; laiko suvokimas skirias priklausomai nuo suvokėjo amžiaus? – taip spėčiau.

(404) Trakabačiai

Vakar atkeliavo pradedančios batautojos, kaip pati prisistatė, Rūtos radinys su lydlaiškiu:

Sveikas gyvas, gerbiamas Batų viršininke.

Tvarkinga elegantiška pora Trakuose, prie paežerio tako, juosiančio senąsias kapines. 2021.05.24. Variantai:

1. Nabašnikė išėjo maudytis ir dar negrįžo.

2. Batai išpuolė iš grabelio, nes tuo keliu ir katafalkai važiuoja( palaidojo basą).

— Dėkui, Rūta! Tarp raktažolių net ir vieniem tiem batam gal ne blogiausias variantas.

(403) Palangibačių dar

Pasirodo, žmonės jau ir atostogaut pradėjo; štai ką Karolina atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,

šį kartą atostogos Palangoje prasidėjo gausiu radinių kiekiu. Per pirmas dvi dienas radau tris batus, per likusias keturias – nei vieno.

Beje, paskutiniojo [kairėj matomo] dalys viliojosi už kelių metrų. Nepaėmiau į kadrą.

Gegužės 14–15

Palanga

— Dėkui, Karolina! Tas paskutinis, aišku, įspūdingiausias,

nes, kaip matyt, nemažai spėjęs patirt išbandymų.

Įrašą taip pavadinau, nes kolekcijoj palangibačių jau yr (žr. čia ir čia). 

(402) Kištbačiai

To, ką pastebėjau vakar eidamas per Žirmūnų tiltą darban, negali vadint pamestais batais, bet ir negali sakyt, kad tie batai siūlomi naujam šeimininkui, nes ne pora. Ir sugalvok tu man: įkišt du skirtingus batus tarp atitvaro statinių; kam? šiaip, kad linksmiau per tiltą eit būtų?

— o koks Jūsų spėjimas?