(lxxi) Priartėjo naujieji

BATINGŲ!

(709) Lyrikų pora iš Jabaniškių

Kitą kolekcijos papildą vakar persiuntė Vilma:

Laba diena, dalinuosi lyrišku batautojo Dainiaus trofėjumi iš Justiniškių. Lyg būtų batai ant suoliuko pasėdėt, į miesto šviesas pažiūrėt išėję.

Su gerais linkėjimais – VilmaB.

— Dėkui, Dainiau! Ačiū, Vilma!

P.S. Yr kolekcijoj radinių iš Justiniškių (tarkim, štai šitie naktibačiai); tik kažkodėl jie nebaksteldavo į tą atminties vietą, kur visokie su literatūra susiję dalykai sukritę. Šįkart bakstelėjo: vos pamatęs Dainiaus nuotrauką prisiminiau  Justiniškėse gyvenusį Sigitą Gedą ir jo eilėraščių rinkinį Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis (2003; kodėl toks pavadinimas – pats papasakojo Ramūnui Gerbutavičiui); artėjant 10-am poeto mirtadieniui Justiniškėse atsirado Sigito Gedos alėja.

(708) Rezervuotas

Vakar gavau net du kolekcijos papildu. Šitas pirmas. — Vyresnėlis sūnus atsiuntė rastą Kaune (kur konkrečiai – matyt prie sienos pritvirtintoj lentelėj).

Dar klustelėjau: o aplinkybės?

Šiandien eidamas iš repeticijos su Kauno bigbendu ir kompozitore Zita Bružaite užmačiau. Tiek tos istorijos :-)

— Dėkui! Pradžiuginai pensijos laukiantį tėvą.

(707) Dar miškobačių

„Sunkiai beatpažinsi, kad kažkada buvau
šaunuolis dešinysis (o gal kairysis)“

Vakar vakare Alius atsiuntė du prakalbusius
kolekcijos papildus:

Šios dienos radiniai Pagubės miškuose. Gal tiks.

„Tyliai mirštame po rudenio lapais...“

       

       — Be abejo – tinka. Dėkui!

       

       (Ech, miškiniai radiniai bemat primena pirmąjį rastą

       batą, batavimo pradžią daugiau kaip prieš 15 metų.)

(706) Lisabonbačiai, sulaukę naujo savininko

El. laiško negali sustabdyt jokie oro balionai iš Gudijos; atostogaujanti coll. Donata vakar atsiuntė:

Virgi, štai. O jau maniau – nebemėto portugalai batų. Tiesą sakant, ką aš žinau, kas numetė – sostinės visada multi-. Pats Lisabonos centras. Iš kairės – aikštė su karalium (vardo neklausk) ant aukštos kolonos. Gal čia dar rua Aurea, o gal jau ir ne. Ėjau vakar [X 29] vakare – nei šiaip, nei taip numesti batai. Netikėta tokioj vietoj. Kol sukiojausi, fotkinau, priėjo du vyrai (apsiavę!), vienas paėmė batą, palankstė padą, parodė savo pakeleiviui, matyt, abu nusprendė – geri batai, reikia imt! Pasiėmė ir nuėjo.

— Dėkui už kolekcijos papildą!

Ir istorija retai pasitaikanti – su happy endu.

(705) Dar rudenbačių

Coll. Ieva atsiuntė savo radinių:

Pirmieji batai rasti tarp Žirmūnų žiedo ir Tuskulėnų parko, ant akmeninės sienelės, esančios šalia įvažiavimo į degalinę. Dar buvo lengvas rudenėlis, pirmųjų rugsėjo dienų dekada.

 

 

Antrasis batas nupaveiksluotas, deja, labai prastai, nes mano telefonas jau beveik visai blokuoja galimybę fotografuot kokybiškiau (telefono atmintis užsikimšus). Šį batą radau prieš savaitę, kuomet, lengvam lietui lyjant, leidau ramų pusvalandį nuostabaus grožio Eduardo Balsio skvere Žvėryne. Batas nosimi buvo atsisukęs į upę, kulnu į Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę – tikiuos, nėjo skandintis.

— Ačiū! — Dienos trumpyn, naktys ilgyn, bet gal tai neturės didelės įtakos, – batautojai juk net prietemoj pastabūs lieka.

(704) Alytiniai šlapibačiai

Keliautoja po Lietuvą Karolina pasidalino savo radiniais:

Sveiki, Virginijau,
batautojo logika tokia: kai eini žygyje per lietų, stengiesi netraukti telefono iš kišenės, kad nešlaptų, bet jeigu pamatai apavą – nieko tam telefonui neatsitiks!

Pirmoji šlepetė Alytaus miesto parke.
Antrųjų batų lokaciją prisegu.

Linkėjimai iš Alytaus
2025.10.25

— Ačiū, Karolina, už kolekcijos papildus!

(Šitie Kaniūkai – ne anie Kaniūkai.)

(703) Pabalinės pamestinukės

Batautojų radiniai – vienas iš džiugesio šaltinių, ypač prastėjant orui. Štai ir Dangė pradžiugino:

Jeigu jau plaukti, tai geriau be šliopkių. Rastos mėginant apeiti diiiidelę balą netoli pigu.lt, Vilnius,
tarp Laisvės pr. ir Ukmergės g., 2025, spalio 15.

— Ačiū! Ir už kolekcijos papildus, ir už atspindžius balose.

(702) Švedbatis II

Karolina vakar dar vieną savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
šį savaitgalį antrą kartą šiais metais lankiausi Stokholme – abu kartus pavyko rasti po laimikį. [Švedbatis I – čia.]

2025.10.19. Lokaciją prisegu.

— Dėkui! Radinys, aišku, svarbiausia, bet akys nori nenori kliūva už vazono su (jei neklystu) alyvmedžiu: kamienas pažeistas, ir apskritai: nesuprantu, kam kitų kraštų augalus reikia kankinti? Atsimenu, Vilniuj, Ateities gatvėj, kelias vasaras vazonuos „augindavo“ palmes; nesąmonė, – aišku, mano manymu.

(701) Berlynbačiai

Atkeliavo du Agnės siuntiniai iš Berlyno (pastebėjusi ir užfiksavusi, iškart atsiuntė):

Guten tag!

Radau batus vos iš oro uosto išvažiavus, metro stotelėje Grunbergalle Berlyne, va dabar (2025-10-11 11:26). →

← Dar viena [išsiskyrusi, —vg—] Berlyno pora laukė dėmesio Rummelsburg sbahn stotelėje (2025-10-13 14:44).

— Labai ačiū, Agne! Vokiški kolekcijos papildai – retenybė.

(700) Pučkorbasutės

Kai sekas, tai sekas. — Coll. Justė vakar vakare atsiuntė

ir antrą radinį:

Dar vieni šiandieniniai. Pučkorių atodanga

— Dėkui!

Fonas – jau tikrai rudeniškas (žiemą bus malonu paganyt akis).

(699) Tvorbatis

Coll. Justė vakar atsiuntė radinį ant Vileišių rūmų tvoros

iš Kazimiero Būgos gatvės pusės.

— Ačiū!

Ir iškart prisiminiau coll. Ievos prieš beveik ketverius metus ten pat užfiksuotą vaikišką batuką. Deja, šįkart jokio tęsinio nebus; nuėjau patikrint (X 7, 10:40) – nebėr (ir kitoj tvoros pusėj pasižiūrėjau).

(698) Postsezoniniai

Vakar, sekmadienį, coll. Donata atsiuntė:

Virgi, kai rudenį seniūnijos darbininkai turbūt paskutinį kartą šiais metais nupjauna žolę, šį tą sužino ir apie primirštų užkaborių gyvenimą: štai ėjo žmogus apsiavęs, bet karšta, kojos pačios išslydo iš batų. Žmogus nuėjo, batai liko, juos paslėpė žolė. O dabar jau artėja žiema, kam tų vasarinių batų...

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Šįryt buvo šaltoka net su striuke; ir antras rudens ženklas, tikro rudens – Vileišių kaštanai ant žemės – pasitiko einantį darban.

Taip, postvasara.

(697) Ilgam sustoję žygbačiai

Rūta – bene populiariausias vardas tarp batautojų;

ketvirtas žmogus vardu Rūta atsiuntė savo radinį:

Sveiki,
2025 rugsėjo 2. Netoli Zakopanės, pakeliui į Penkių tvenkinių slėnį (einant nuo Palenica Białczańska iki Dolina Pięciu Stawów Polskich) buvo aptikta visa pora žygio batų. Ryte atrodė, galbūt tiesiog kas paliko batus ir įšoko į kalnų upelę atsigaivinti, bet vakare, grįžtant iš kalnų atgal, batai vis dar buvo, todėl padaryta išvada, kad batai likę be šeimininko.

— Labai ačiū, Rūta, už kolekcijos papildą ir sveikinu tapus tikrąja batautoja!

Viliuos sulauksiąs ir daugiau Jūsų radinių.

(696) Strazdelio kabikai

Vakar Gabrielė atsiuntė:

Labas rytas,

teko pasivaikščioti anksčiau dažnokai trintomis, o dabar gerokai primirštomis Vilniaus gatvėmis.

Ta proga gavau dovanų.

A. Strazdelio g., 09-04.

— Dėkui už kolekcijos papildą!

P.S. Supuolė, kad jau trečias radinys iš eilės, kai man fonas užkliūna. Buvo mokykla Biržuos, buvo garbanotasis kopūstas (auginam), o štai šįkart – tas geltonas pastatas dešinėj, kurį tebevadinu Strazdelio spaustuve: 1984-ų vasarą pusrūsy esančioj valgykloj – vestuvės, II aukšte buvo pirmoji Šiaurės Atėnų redakcija (iš redaktorių trejybės likus vienam Šalteniui, 1990-ais kuriam laikui buvau tapęs vyr. red. pav. Paulium Tolvaiša); šičia 1993-iais buvo spausdinama pirmoji Bibliotheca Baltica serijos knyga – Mažvydo Katekizmas ir kiti raštai (leido „Baltos lankos“, kuriose dirbau; vos ne kasdien eidavau spaustuvėn tikrint spaudos kokybės); taip, vis dažniau vaikštinėju ne po Vilnių, o po atmintį.

(lxx) Medinis dekoratyvinis

Būdama Biržuos Agnė dar vieną batą pastebėjo:

Levandų ūkis, rugpjūčio 20 d.

— Ačiū už dekoratyvinį akcentą!

Bet turiu prisipažint, kad pirmąkart pamačius akys iškart užkliuvo už augalo dešinėj – taigi garbanotasis kopūstas; šiaip – valgomas, nors kodėl neauginus ir dėl grožio?

(695) Priemokyklinės ir priebažnytinis

Agnės radiniai Lietuvoj:

Laba diena!

Radau batų jums Biržuose. [→]

Vinco Kudirkos g., rugpjūčio 20 d.

Kitas radinys Vilniuje, Savičiaus g.,
ant bažnyčios tvoros [↓], rugpjūčio 15 d.

— Ačiū! Beje, tos sukabintos šlepcės ir liemenė (gal koks dviratininkas pametė, nuo bagažinės nukrito?) guli šalia mokyklos, kurią baigiau 1980-ais.

(694) Pora radinių iš Estijos

Vakar Agnė atsiuntė savo vasaros radinius; pagrupavau;

štai du iš Estijos:

— dešinėj: Talino Piritos paplūdimy, liepos 4 d.

— apačioj: turbūt neatlaikę estiškos liūties per dainų šventę; Talino lauluväljak, liepos 7 d.

— Dėkui, Agne! Paplūdimys toks tuščias, lyg ne vasara būtų.

(693) Stulpinukas

Dar vienas batautojos radinys, Anitos (vos ne kasdien kolekcija pasipildo):

Sveikas, Virgi.

Būna štai, kad ir prie pat namų kai ką randi. Matyt, kažkas apavė stulpelį, kad batuko savininkui lengviau ieškot būtų, jei grįžtų.

Rugsėjo 2, Kęstučio g.

P.S. Ir dar dviratis lyg tamtyč į kitą Tavo kolekciją :)

— Dėkui už šios kolekcijos papildą!
O dėl post scriptume paminėtos kitos – na, ji ribojas praėjusiu amžium ir yra pačiupinėjama, ne skaitmeninė, kaip ši.

(692) Priešpatrudeninė pora

Coll. Donata vakar siuntė:

Virgi, štai.

Šiandien prie Kalvarijų turgavietės.

Rytoj rugsėjo 1, jau ruduo.

Kam rudenį tų basučių bereikia?

— Dėkui! Balažin, koks bus šitas rugsėjis. Ruduo ne tik pagal kalendorių prasideda – šįryt rūkydamas pastebėjau, kad beržų viršūnėse, kurios sulig aštuntu aukštu, jau yra pageltusių lapų; vienas iš prasidedančio rudens ženklų; kitas bus – kai pradės byrėt Vileišių kaštanai.

(691) Žemai kabantys obuoliai

Karolina atsiuntė šeštadieninių upėbačių:

Sveiki, Virginijau,

taip pavadinau radinius, nes plaukiant baidare rasti batą – tas pats, kas nusiskinti žemai kabantį obuolį. Gausiai pildau kolekciją.

Esu tikra, kad paskutinėje nuotraukoje ant medžio sukabinti batai irgi yra pamesti.

Verknės upė. 2025.08.30

— Ačiū už kolekcijos papildus! Ech, šie metai bus pirmi, kai ne[be]plaukiau baidare; siūlė, bet išsigandau, kad bus per sraunu – nebėr jokio noro apsiverst ir išsimaudyt; taip, senatvė.

(690) Melomanai

Vakar vakare atkeliavo Gabrielės laiškas su priekabais:

Labas vakaras,
netoliese vykstantis graikiškos muzikos koncertas ar kas panašaus aiškiai privertė pamiršti batų porą.
Ką gi, gal batams muzika irgi patiko?

Šventaragio/Pilies g., 08-28.

— Dėkui! Vaizdas iš toliau ėmė ir iškrapštė iš atminties Henriko Radausko eilutė: „Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“; po kokio medžio šakom „sėdi“ šita pora? Šermukšnio?

(689) Dar nebūta metonimija

— bato dalių (vietoj visumos) jau yra kolekcijoj – padų, padų fragmentų, vidpačių; aulų – dar nebuvo.

— — jau seniai kelionė namo 19 troleibusu prasideda Leono Sapiegos stotelėj; nebereikia eit per tiltą Tuskulėnų rimties parko stotelėn. Bet kartais ko nors prireikia nusipirkt IKI, kurią galvoj tebevadinu senobiškai – Minsko. Užvakar prireikė. Tada artimiausia stotelė – Šeimyniškių, kurią ir matot nuotraukoj. Tvarkyba vyksta.

— — — nežinau, ar taip buvo, bet galėjo: darbininkui nepatiko auliniai, nurėžė aulus ir padėjo ant dangčio; o gal ir kitaip viskas vyko, bet kad ant dangčio aulai – tikrai.

(688) Rožinis crocsiukas

Karolina vakar papildė kolekciją dar vienu radiniu:

Labas vakaras, Virginijau,
vakar važiuodama namo pamačiau, kaip vaikiškas batas rieda gatvėje, bet nebuvo galimybių sustoti. Šįryt važiuodama į darbą specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra. Yra, vadinasi, per pietų pertrauką eisiu fotografuoti. Ir ką, ta pietų pertrauka ne visai tradicinė išėjo, todėl pamiršau apie batą. Nežinau kodėl, bet prisiminiau jį darbo pabaigoje. Nieko neaiškinus pasakiau kolegei, kad einu pasivaikščioti. Nuo darbo iki bato ir atgal teko nueiti kelis šimtus metrų, o kad sušalau!

Vikingų gatvė. 2025.08.25

— Ačiū už papildą, o ypač – už pastangas! Taip, rugpjūtis galėtų būt ir sausesnis, ir šiltesnis, – bet kas paiso mūsų norų?! Orai tikrai ne.