(683) Sankryžpadis

Beveik prieš savaitę atkeliavo Gabrielės laiškas su priekabu (deja, tik šiandien, paskutinę atostogų dieną, patikrinau el. paštą):

Labas rytas,
Radinys lygiai savaitės senumo (liepos 18 d.), kuris, panašu, buvo išlytas.
Liubarto/Vytauto gatvių sankryža.

— Ačiū! Tokia lietinga vasara puikiai išbando klijų, kuriais prilipdomi padai prie batų, kokybę.

(682) Kojinė kaip batas ar batas kaip kojinė?

Vilma vakar persiuntė:

Sveiki, gavau iš bičiulio Dainiaus nuotrauką į telefoną, o žinutėje komentarą: bet kad čia labiau kojinė... Telefone trofėjus atrodė ganėtinai batiškai, taigi atrašiau, kad dabar daro tokius apgaulingus vasarinius batus, panašius į kojines. Persiųsdama pasididinau, ir tenka pritarti, kad čia visgi kojinė tikroji. Dėl visa ko siunčiu Jūsų teismui, liepos 21 d., prie Taikomosios dailės muziejaus.

— Dėkui, Vilma, ir Dainiui – ačiū!

Nuosprendis: manau, kad tai sulyta ir vėl išdžiūvusi, todėl susiraukšlėjusi vad. češkė, kitaip – čežutė, ofic. gimnastikos batelis; pagal kulną sprendžiu, apsiuvas aiškiai matyti; vidpadis dar turėtų būt, gal ir buvo.

O gal ir klystu.

(681) Šios vasaros metafora

Vakarykštis Donatos siuntinys:

Virgi, va, matai: kol Tu atostogauji, numesti Tuskulėnų gatvėje batai virsta tokiom išėdom ar išplėšom, ar nežinau kuo.
Bet gerų likusių atostogų dienų!

— Ačiū, Donata! Spėčiau: lietinga vasara prisidėjo prie to, kad padas ėmė ir atsiskyrė nuo bato.

(680) Rezervuotbatis

Džiugu, kai batautojų gretos pasipildo.

Prieš ketvertą dienų atkeliavo Deimantės K. laiškas su radiniu:

Priparkuotas.
2025.07.18 rytas
Vilnius, Maumedžių g.

— Dėkui, Deimante, už kolekcijos papildą!

Ir sveikinu: prie redaktorės ir kt. titulų nuo šiol galit pridurt dar ir: batautoja :)

P.S. Pavadinimo paaiškinimas: kad nieks neužimtų vietos, kur statai mašiną, išvažiuodamas palieki batą – rezervuojies (plg.: kokia programėlė ar pan. ant kėdės kokioj salėj reiškia, kad vieta jau nužiūrėta, reikia ieškot kitos atsisėsti).

(679) Pasuolinis pohimninis padas

Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną atkeliavo Anitos laiškas, kurį tik šįryt atidariau (grįžęs iš pavežiojimo po Žiemgalą ir Žemaitiją):

Sveikas, Virgi.
Ką tik sugiedojus Lietuvos himną, pakeliui namo.
Prie Muzikos akademijos.
Liepos 6, žinoma. :)

Su linkėjimais nuo Vido ir Gabrielės.

— Dėkui, Anita, ir už padą, ir už linkėjimus! O aš nieko neradau, deja: nei Jonišky himną giedodamas, nei vėliau.

(678) Priestotiniai kabikai

Tik pirmos atostogų dienos ankstų rytą perskaičiau Anitos laišką, nors išsiųstas vakar:

Sveikas, Virgi.
Hmm... spėjam iki Tavo atostogų ar ne??
Dar geras pusvalandis. :)
Nors ėjom iš geležinkelio stoties, kabikai –
prie autobusų stoties.
Pirmas Gabrielės radinys sugrįžus, mano –
po ilgos pertraukos.
Birželio 30, vakaras.

Gerų atostogų!

— Dėkui abiem! Ir už kabikus, ir už palinkėjimą.

Kad ir kaip juokingai skambėtų, atostogos prasideda nuo darbų per atostogas plano, kuriame punkto pabatauti nėra (nebent atsitiktinai pastebėčiau).

(677) Ironbatis

Karolina, kurios radinys Antakalny šįryt papildė kolekciją, ką tik atsiuntė dar vieną su ironišku komentaru:

Sveiki,
juk jūs manęs labai pasiilgote, taip?
Štai dar vienas radinys. Čia kad per daug neatsipalaiduotumėte prieš atostogas.

Ogmios miestas.
2025.06.30

— Dėkui!

Šiandien dar

neatsipalaidavęs,

o ryt jau tatai leisiu sau :)

(676) Rausvoji panaminė ir pabalusi paežerinė

Šeštadienį Karolina ir savo radinį atsiuntė,

ir tarpininkės darbą nudirbo:

Laba diena, Virginijau,
šiandien ėjau Antakalnio gatvės dešiniąja puse ir specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra Jūsų pastarasis radinys. Nebėra. Jūsiškio nebebuvo, užtat savąjį radau. Toje pačioje gatvėje, tik visai kitoje vietoje – ties 65-uoju namu.

Po dviejų su puse valandos atkeliavo papildas:

Papildau.
Draugė Meda savo radinį ką tik atsiuntė.
Irgi šiandien, prie Gėlos ežero.

— Ačiū abiem!

Ir aš savo radinio likimą stebėjau. Paprikos jau kitą rytą nebebuvo (manau, varnos pasivaišino), o batai porą dienų stovėjo (gatvės tvarkytoja juos, spėčiau, kaip šiukšles vis dėlto įvertino).

P.S. Liepą atostogausiu; iš anksto atsiprašau, kad jūsų radinių kelias kolekcijon gali užtrukti.

(675) Aguonbatis

Vakar vėl sulaukiau Agnės laiško:

Laba! Ir vėl Jums batą radau –
prie Aguonų 15 namo laukė

— Ačiū už kolekcijos papildą!

Ta nulūžus šaka labai tinkamoj vietoj guli.

(674) Vieniša panerinė

Karolina šįryt atsiuntė vakarykštį radinį, kurio galėjo ir nebūt:

Sveiki, Virginijau,
įsivaizduojat, būna net ir taip, kad aš, patyrusi batautoja, nepastebiu po nosimi gulinčio apavo.
Einame vakar su dviem draugėmis palei Nerį, viena sako: „Matei, ten tapkė buvo.“ Sakau: „Nemačiau. Kur?“ Iš tiesų, kokius tris kartus pakartojau, kad nematau, kur, kol galiausiai pastebėjau. Kažkur ne ten žiūrėjau...

Neries krantinė, Žvėrynas
2025.06.26

— Dėkui! Ypač vienai jūsų draugei :)

(673) Dar viena pagatvinė pora

Vakar eidamas Leono Sapiegos stotelės link

ties Antakalnio 8 pamačiau šitą, galima sakyt,

natiurmortą su batais ir raudonąja paprika.

Jau antras radinys ant tos pačios tvorelės.

Kaip ir anos poros – nepavadinsi pamesta; gražiai padėta; tikintis, kad kas paims ir avės? nežinau nežinau; tiesa, kitąpus gatvės kažkur netoliese yra socialinės paramos centras; gal tikimasi, kad ir tie batai kam iš centro lankytojų praverstų? — nežinau.

(672) Žirmūnbatukas

Vakarykštis Karolinos radinys:

Sveiki, Virginijau,
šią šiltą sekmadienio popietę ėjome su draugu Žirmūnų paplūdimio link ir pamačiau lobį [→]. Grįždami atgal pažiūrėjome, ar vis dar yra. Pirma mintis, kad savininkas jau spėjo pasiimti, tačiau
ne – batukas pakeitė savo buvimo vietą [↓].
Vasariški linkėjimai iš Žirmūnų
2025.06.15

— Dėkui!

Tas plėmas už medžių lyg pagal užsakymą irgi mėlynas.

(671) Mindauginis kabikas x 2

Agnė prieš porą dienų atsiuntė savo radinį pakomentuodama:

Batas Mindaugo g.

kabo vis

— Ačiū! Atvaizdo kompozicija, mano akimis, labai vykusi: kabančio bato nosis žiūri ton pačion pusėn kaip ir mašinų, ir atrodo, lyg tas batas – koks skraidomobilis būtų.

۩   ۩ 

2025 VI 30 Savaitgalį netikrinau pašto, šiandien iš ankstaus ryto žiūriu – Ričardo laiškas su priekabu atkeliavęs; dar vienam žmogui mindauginis kabikas gasiliūną priminė:

Sveikas, Virgi,
2025-ųjų birželio 28-osios rytą Algirdo gatvės „Brew. Specialty Coffee“ išgurkšnojau Colombia El Rincon doppio. Ir per kiemus suktelėjau Mindaugo gatvėn. Traukiau šeštajan miesto paštan pasiimti Dianos Paklonskaitės siuntinėlio iš Druskininkų (kuriame, tik išlukštenęs sužinojau, josios pagamintas puodelaitis ir josios Kalviškių rajone aptinka geležiukėlė).
Žvilgt – medyje kabąs pakabukas!
Gal tai karaliaus Mindaugo proproproproproproproproanūkio (gyvenančio šiame esamajame) pamestinukas...

Ričardas Toks

— Dėkui!

 Juokais pagalvojau: daug kas gali iškrist iš galvos, tik ne batai; vienąkart įkrito – ir tupi.

P.S. O tas žmogus nuotraukos kairėj ėmė ir priminė aa. Sigitą G., kuriam paminklas neseniai Užupy išdygo.

(670) Giedraitbatis

Coll. Donata ką tik (per pietus) atsiuntė:

Virgi,
beveik pamiršau šio ryto Giedraičių gatvės kokio gal maždaug 60 namo aplinkos batą (tokie turi savo vardą, bet ir tą pamiršau). Tačiau vis apavas.

— Dėkui! (Pamačius gautą radinio atvaizdą, dingtelėjo: ech, jei dar būtų vaizdas iš toliau, bendresnis, su aplinka... – Nėr ko per daug norėt, – sugėdinau gasiliūną.)

(669) Rodbatukas

Jaunėlis sūnus Paulius atsiuntė laišką su priekabu – radiniu Rodo saloj, kur dabar su šeimyna.

Na, radinys kaip radinys, galėtum pamanyt, bet laiško pavadinimas – „Jaunoji batautoja“ – šiuo atveju svarbiausia.

Jau ir ką tik į ketvirtus metus įžengusi anūkė Gabrielė pradėjo bataut? Tikrai ji pastebėjo? – neviernas tamošius senelis perklausė sūnaus. „Pastebėjo ji, tik dar nelabai jaunoji batautoja gaudosi, bet mokomės ieškoti“, – sulaukiau atsakymo.

Rodbatukas pastebėtas Viduramžius menančioj gatvėj 2025 VI 2, 12:38.

— Ačiū! Sveikinimai jauniausiai batautojai! 

(668) Posūkbačiai

Vakar į pavakarę atkeliavo dar vienas Karolinos laiškas:

Sveiki, Virginijau,
čia tas jausmas, kai vakare turi planų, per kamščius „skubi“ namo ir pamatai besimėtančius batus. Nuvažiuoji kelis šimtus metrų, apsisuki, grįžti, priparkuoji automobilį ir išeini.

Kažkur jau skaityta, ar ne?

Česlovo Kudabos gatvės pradžia. 2025.05.26

— Dėkui!

(Ilgokai sukau galvą, kaip pavadint šitą radinį; pasirinkau paprasčiausią variantą: posūkis + batai)

— Jau skaityta? Taip, veiksmai tie patys, tik žodžiai kiti.

(667) Tongbačiai

2025-05-22, Vuna Road

Vakar atkeliavo Gabrielės laiškas su radiniais Pietų pusrutuly –
salų valstybėj Ramiajame vandenyne:

Labas vakaras/diena,
jau kad nepagailėjo radinių, tai nepagailėjo. Dar dalį teko atmesti, nes gulėjo šiukšlynuose, tad tarsi išmesti. Verta pastebėti, kad vienas aiškiai pervažiuotas turbūt net ir
ne vieno automobilio.
Visi radiniai iš Tongos Karalystės pagrindinės salos Tongatapu. Tarsi iš sostinės Nukualofos (Nukuʻalofa), bet atskirti du miestus, miestelius ar kaimus ganėtinai sudėtinga.
P.S. Prie dviejų radinių tik data (be gatvės), nes ta gatvė
kaip ir neturi pavadinimo.

— Dėkui! — Tongoj iki Gabrielės nieks nebatavo, ergo: batautoja pirmeivė :) — Dėl juoko: žinot, koks didžiausias klausimas gasiliūnui kilo rengiant šį įrašą? Apostrofas Tongos vietovardžiuos – ’ ar ‘ ? Todėl žiūrėjau ne wikipedijoj, o Britannicoj.

2025-05-24

2025-05-24

2025-05-24, Taufaʻahau Road

2025-05-24, Haʻatafu Beach

2025-05-24, Salote Road

2025-05-24, Taufaʻahau Road

2025-05-24, VahaʻAkolo Road

2025-05-25, Taufaʻahau Road

2025-05-25, Taufaʻahau Road

2025-05-25, Vuna Road

(666) Beveik autostradbatis

Užvakar gavau Karolinos laišką su radiniu:

Sveiki, Virginijau,
pastarąsias dvi savaites beveik kasdien kursavau maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius ir neslėpsiu, kad per tą laiką autostradoje mačiau tris, gal keturis batus. Ir tik paskutinę važiavimo dieną radau taip, kad galėjau užfiksuoti.
[Gegužės 23,] Kaunas, įvažiavimas į „Statetos“ degalinę. Beje, tai buvo pirmas atvejis, kai kartu buvę žmonės neklausė, kam man tas batas. Neklausė – neaiškinau.

— Ačiū!

Atkaklumas dažniausiai būna atlyginamas.

(665) Perthbačiai

Vakar atkeliavo Agnės siuntinys iš Didžiosios Britanijos šiaurės, iš Škotijos vidury esančio Pertho.
Batas užfiksuotas Canal Street gegužės 15
(fone – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia),
šlepetė – Gowrie Street gegužės 19.

         — Ačiū už kolekcijos papildus!

         Iš Škotijos buvo (Glasgow ir Edinburgho),

         iš Pertho – pirmi.

(664) Vienas + dvi

Anūkė Felicija vakar atsiuntė savo radinį.
Komentaras lakoniškas:

Taigi Batas. Su tėčiu vaikščiojome Klaipėdos pajūriu
ir pamatėme batą.

— Ačiū už kolekcijos papildą! — Pamačius tokį vaizdą, nori nenori kyla klausimas: o kur galėjo pasidėt antras batas, jei šalia – dvi kojinės? Vargu ar žmogus nuėjo avėdamas vieną basnirčia. — Taip, batautojams dažnai kyla neatsakomų klausimų :)

(663) Laisvės pr. rygbatis

Šitą batą Rygos stotelėj pastebėjau užvakar vakare grįždamas iš renginio Rašytojų sąjungoj. Tada po suoliuku buvo. Jau vėloka, pult iš 46 autobuso kaip akis išdegus ir noro, ir jėgų pritrūkau. Pagalvojau: jei lemta, palauks kitos pavakarės – grįždamas iš darbo ramiai išlipsiu ir užfiksuosiu.

Palaukė, net matomesnėj vietoj tas paauglio apavas atsidūrė.

Lidlo nuopelnų tame nėr.

(662) Supermenbačiai

Gintarė vakar vakare atsiuntė:

Laba diena,
Štai Vilniuje buvo apsilankęs supermenas. Tik, deja, trumpam ir batus spėjo palikt.
Dabar lieka tik sužinot, ar jis pats paliko ir išskubėjo gelbėt pasaulio, ar kokios kitos priežastys lėmė batų palikimą.

Grigalaukio g., 2025-04-22, 17:38

— Ačiū, Gintare! Radinys užfiksuotas ir aprašytas pagal aukščiausius standartus, iškart aišku, kad batautojos profesionalės darbas.
P.S. Bataut galima juk ir grįžus iš atostogų :)

(661) Dar vienas kairėnbatis

Coll. Justė atsiuntė antrą šiųmetinį radinį iš to paties miško; nebe viena batauja – katiną batsekį pagalbon pasitelkia:

Katuko Guziko pirmas rastas batas,
balandžio 15 d., Kairėnų miškas.

— Dėkui, Juste!

O kaip padėkot batsekiui Guzikui – neišmanau; ir google nepadėjo išverst ačiū į kačių kalbą.

(660) Lisabonos plūdbatis ir kabikai

Jaunoji batautojų karta, kaip pastebiu, mieliau renkas Pietų pusrutulį, o vyresnioji – įprastąjį Šiaurės. Štai Anita ir Vidas tęsia Portugalijos inspekciją; dar du laišku gavau:

Sveikas, Virgi.
Težo upės krantinė, išlipus iš laivo. Batas kaip ledkalnis atvirkščiai: padas kyšo, viršus po vandeniu.
Pamatė Vidas, nufotografavau aš.

Balandžio 13. Estação Fluvial Sul e Sueste, Lisabona.
Kabikai bus atskiru reisu.

O štai ir kabikai. Šitie ne pamesti, šiaip, desertas :)

Balandžio 14. Kažkur siauroj gatvelėj prie pat Castelo
de São Jorge (Šv. Jurgio pilies), Alfama, Lisabona.

— Ačiū už kolekcijos papildus, mielieji batautojai!
Atsimenat, prieš gerą dešimtmetį ant apleistų sienų ir kitur buvo galima perskaityt užrašą didžiosiom VILNIUS FULL OF SPACE; tada į galvą atėjo parafrazė „World full of shoes“, kurią google į portugalų išverčia: „Um mundo cheio de sapatos“.

(659) Balibatis

Užverbuoti batautojai blaškos po pasaulį. Jaunėlis sūnus su šeima atostogauja Balio saloj.

Štai jūsų akims pirmas marčios Monikos radinys lankantis Jatiluwih ryžių terasose balandžio 7-os popietę.

— Ačiū! Bato iš Indonezijos kolekcijoj dar nebuvo. Ir sveikinu prisijungus prie tikrųjų batautojų :)

Jatiluwih area has always been known as one of the regions in Bali that produces great quality of rice. — Nežinau, neatsimenu, ar yra tekę valgyt ryžių iš minimos Balio salos srities, bet žinau, atsimenu, kad Algimantas Mackus yra parašęs sonetą apie ryžių rinkėją; paskelbtas buvo rinkiny Jo yra žemė (1959); šiek tiek melodramatiškas:

Ryžių rinkėjos gyvenimas ir mirtis
(filmo detalė)

– Nors mano rankos buvo purvinos ir juodos,
ir mano akys – „ne šitų plantacijų vanduo“
(man vieną kartą ištarė prajodamas
toks jaunas ir gražus piemuo),

bet aš tikėjau, kad prajojant
tiesos dar niekas nepasakė prie vandens,
kad niekas netiki stikliniais žodžiais
pro šalį jojančio piemens.

Ir tiek nedaug. Tik kelios saujos ryžių,
ir tiek gyvenimo nedaug!
Plantacijų platybėj lyjant,

gyvenimą aš saujomis rinkau... –
O tas piemuo prajodamas sugrįžo
pas ją – apklotą audeklu ir ryžiais.