(lxviii) Nashvillbačiai

Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
o būna ir taip: vaikščiodamas po miestą nerandi nė vieno bato, tada grįžti namo, atsisėdi ant sofos ir štai – prašau! Šiuos batus Amerikos mieste Našvilyje rado turbūt vienas mylimiausių Lietuvos žurnalistų Orijus Gasanovas, man beliko padaryti ekrano nuotrauką ir atlikti savo pareigą.

Našvilis–Vilnius
2025.02.01

— Ačiū! — Keldamas kolekcijon šį radinį, vėl prisiminiau bene gausiausiai JAVbačiais peronum conquisitoris captura papildžiusį Mindaugą R. (kai dėliojau prie įrašų žymas buvau prisiminęs) – būna, batavimo šišas užeina ir praeina, ir nieko čia nepadarysi.

(lxvii) Prahos inmemoriambačiai

Vakar gavau Karolinos laišką:

Labas vakaras, Virginijau,

šį kartą nepavyko rasti tikro pamestinuko, tačiau bent kažkokią „lauktuvę“ vis tiek „parvežiau“.

Prahos senamiestis, sausio 25 d.

— Dėkui, Karolina, už lauktuvius (jie; pora)! Laukdamas šį tą nuveikiau – prie visų radinių atsirado dar po vieną žymą – nurodžiau, kokioj šaly rasta. — O žiūrint į šitas slides šmėkštelėjo mintis: jų savininkas – visai gali būt – jau padžiovęs batus; anūkas ar anūkė kokiam sandėliuke rado ir nusprendė: tegu žmonės pamato šitą Čekoslovakijos in memoriam, gal kam kils klausimas: ką labiau mėgo šitų slidžių savininkas – Špindlerův Mlýną ar vis dėlto slovakų Tatrus?

(646) Švedbatis I

Sulaukęs radinių kolekcijos papildo iš Konungariket Sverige, pirmiausia pagalvojau: o yra jau kas nors iš Švedijos? Atmintim nepasitikėdamas, mėginau paieškot kitaip; regis, ne; yra tik Karolinos – kaip ir šis švedbatis – 2019-ų vasarą užfiksuotas paminklas Ukrainos ir Švedijos sąsajai. Taigi, tatai pirmas švedbatis; kadangi iš karalystės – vadinkim karališkai: Švedbatis I [pirmasis] (nors gal basutei ir per daug garbės):

Sveiki, Virginijau,
visada norisi nors vieną radinį „parvežti“ iš užsienio. Na, kad vaikščiotum gatvėmis ir vien fotografuotum batus, turi būti Gabrielė, o kadangi ja nesu, man pasiteisino taisyklė „neliūdėk neradęs bato, kol nesibaigė žygis“ (šiuo atveju – kelionė). Stokholmo centras, jau grįžtant į hostelį pasiimti daiktų.
2025.01.19

Švediški linkėjimai,
Karolina

— Dėkui, Karolina, – ir už radinį, ir už linkėjimus!

P.S. Jau keliskart buvo atėjusi į galvą mintis, kad laukelyje žymos reiktų fiksuot ne tik kieno radinys, bet ir kur rastas; ėmiau ir įrašiau čia; vadinas, reiks nurodyt ir ankstesnių radinių vietą (šalį) – susigalvojau sau darbo :)

(645) Galgibočiai

Štai ir pirmas kolekcijos papildas 2025-ais; Karolina šįryt atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

ką tik patikrinau blog’ą, matau – sesė [Gabrielė] siautėja. O štai aš laaabai ilgai nieko nebuvau radus.

Vakar sustojau prie Lidl parduotuvės Galgiuose, išlipau iš automobilio ir iškart – tarsi specialiai man (Jums) numesti!

— Dėkui, Karolina!

Gal net galima sakyt: gražu, kad vienos sesės radinys užsklendė 2024-us, o kitos – atsklendė 2025-us?

P.S. (dėl juoko) Iš vartosenos dingo sovietmečio žodis soclenktynės, apie kurias su sarkazmu vienoj satyroj apie 1950-us yra rašęs Bronius Krivickas („Soclenktynės! Soclenktynės! / Duoklės, duoklės viršplaninės! / Jom maišelis paskutinis. / Nors nuo bado tu patinęs, / Čiupk tą pūdą paskutinį! / Ant pečių! Ir soclenktynių!“). Pagalvojus apie batautojas Karoliną ir Gabrielę, ėmė ir išdygo galvoj panašios darybos naujažodis – seslenktynės, neturintis jokių blogų konotacijų.