Sveikas, Virgi.
Štai kaip kartais pravartu eiti kur nors per aplink.
Rastas pačioj Čiurlionio gatvės pradžioj, tai ir užvardas toks.
Su šiltais rudeniškais,
Anita
--------------------------------------------
P.S.
Rugsėjo 29, pavakarys
--------------------------------------------
P.P.S.
Na, ne pačioj pačioj pradžioj, bet beveik.
Štai kaip kartais pravartu eiti kur nors per aplink.
Rastas pačioj Čiurlionio gatvės pradžioj, tai ir užvardas toks.
Su šiltais rudeniškais,
Anita
--------------------------------------------
P.S.
Rugsėjo 29, pavakarys
--------------------------------------------
P.P.S.
Na, ne pačioj pačioj pradžioj, bet beveik.

— Dėkui, Anita! Pamatęs šitą radinį, prisiminiau Tavo pasakojimą (kaip komentarą) apie Londono metro pamestą batuką. Na, šitas ne kūdikio, jei pametė, tai tikrai ne vežimėly sėdėdamas ir kojom makaruodamas; prie perėjos su šviesoforu, pagal dydį – gal ir pradinuko ar pradinukės, o gal jau kokio penktoko ar penktokės; neįsivaizduoju, kokia situacija galėjo susiklostyt, kad nusmuktų nuo kojos; kad ~10-metis su vienu likusiu ant kojos taip eitų ir nueitų.