(528) Tvorbačiai

Sekmadienį apie pietus (12:08) atkeliavo Vido radinys:

Sveikas.

Būna sportbačių, būna vorbačių, o būna ir tvorbačių. Ypač Tėvo dieną, Viršuliškių gatvėje, apačiomis į viršų.

Su gražiausiais auliukais,

V.

— Ačiū; ir Tave su (vakarykšte) Tėvo [ir batų] diena!

P.S. Prisiminiau Šiaulių tvorbačius (tie tikrai dekoratyviniai, o šitie tokie... „laisvesni“, todėl skirtini prie tikrinių, arabiškai numeruotinų).

(527) Patvoriniai.lv

Sekmadienis buvo, galima sakyt, batadienis. Gavau net tris kolekcijos papildus.

Iš ryto (08:47) savo radinį atsiuntė Donata:

Virgi, štai pagaliau Tau latviški batai. Ir tokie, pritaikyti itin nepalankiom vasaros sąlygom: o jeigu liūtis, potvynis?! Batai Lygatnės miestely netoli nuo senojo popieriaus fabriko apleistų pastatų. Jie tarsi visai geri, bet aplinkui – vieni žioplinėjantys turistai, taigi negali sakyti, kad kas juos pasidėjo ir tuoj pasiims. Todėl, tikiuosi, į Tavo kolekciją tinka.

— Dėkui, Donata! Tinka. Spėju, koks pagalbinis darbininkas persiavė (galvodamas apie latvio įvaizdį turistų akyse), o kur dėt darbinius – nesugalvojo, tiesiog paliko (vargu apie turistę batautoją iš Lietuvos įtardamas).

(526) Dar vienas miškinis

Vakar vakare gavus Karolinos siuntinį, nekilo jokių abejonių, kaip reiks numeruot įrašą – arabiškai ar romėniškai (pasvarstymai dėl numeracijos vorbačių komentaruos), – tikrių tikriausias tikrinis radinys (viskas ir prasidėjo miške; ir žodis batauti atsirado pagal grybauti):

Sveiki, Virginijau,
vakar, paskutinį gegužės sekmadienį, apturėjau ilgą ir sunkų dviračių žygį. Kurį laiką teko bristi bekele brūzgynais, bet rastas batas vainikavo sunkų etapą – buvo verta!

Neries regioninis parkas
2023.05.28

— Dėkui, Karolina!

(525) Streikbatis

Vidas atsiuntė batą, atsisakiusį eiti:

Ėjimo šventėje Vilniuje eita iš peties, net batukai kažkam nulakstė. Nors sakyti „eita iš peties“, ko gero, šiurkšti stiliaus klaida. Eita iš rieto – geriau.

Vilnius, gegužės pabaiga, beveik Seimas. Bendras Anitos ir Vido (ėjusių pro šalį) radinys.

— Dėkui abiem! (nežinojau rieto, teko lkz.lt žiūrėt, ką reiškia; paprastesnis variantas iššoko galvoj: eita iš klubo – plg. vad. sportinį ėjimą)

(xlviii) Vorbačiai

Vido akys užkliuvo:

Būna sportbačių, o būna, pasirodo, ir vorbačių.
Vilnius, Lvivo ir Slucko gatvių kampas.

— Dėkui! Iš toliau žiūrint, išties vaidenas voras milžinas, tupintis ant akmenų krūvelės.

(524) Kabikai prie kino ir pora porų

Vilma šeštadienį atsiuntė:

Laba diena,
dalinuosi pirmiausiai kolegos Dainiaus trofėjumi, subatautu balandžio 28 d. tarp filmo pagal šiek tiek ir vilniečio Leopoldo Tyrmando romaną ir pasivaikščiojimo po pavasarinį Vilnių. Pora suvarstomų, rods, moteriškų batų, kabojo kleve tarp „Vingio“ kino teatro ir stotelės. Kadangi buvo sunku atsispirti batavimo pagundai, į medį nukrypo iš karto pora (telefonų) fotokamerų, siunčiu ir akylojo Dainiaus, ir savo nuotraukas.

— Dėkui, Dainiau ir Vilma, už kolekcijos papildą!

Vakar paskelbiau kabikus, o šiandien atkeliavo papildymas – dar Dainiaus radinių:

Kolegai Dainiui ir toliau sekasi, gegužės 13 d. vėlyvą vakarą jis Šeškinėje, Čiobiškio gatvėje subatavo dar porą porų. Perfrazuodama kupiškėnišką akatautoj! [maždaug: ohoho!], tegaliu tik su pasigėrėjimu apibendrinti: abatautoj! Viliuosi, kolega šias basutes subatavo pakeliui nuo vienos šeimininkės prie kitos.

Su gerais bat-linkėjimais -- VilmaB.

— Dar kartą abiem ačiū!

(xlvii) Žydintys botai

Karolina M. atsiuntė ketvirtadienį, tik šiandien prisirengiau paskelbt (atsiprašau):

Labas vakaras, Virginijau,
šiandien Meda subatavo tam tikrą atsaką Gabrielės radiniui.
Tikslaus adreso nepasakysiu, kažkur Varšuvos Senamiestyje. O kodėl aš tokių neradau, kai buvau Varšuvoje? Turbūt dėl to, kad kovo pradžioje dar buvo žiema.

Lenkiški linkėjimai nuo Medos.
2023.05.18

— Dėkui, Meda! Ir Karolinai ačiū už patarpininkavimą.

(Kažkokios cheminės, mano akimis, tų gėlių spalvos. Žinau, kad yra toks dalykas kaip gėlių dažai. Gal jie šiuo atveju pasitelkti buvo? Tik spėju.)

(523) Pakelėbatis einamasis

Buvo pakelėbačių, dauguma pro mašinos langą pastebėti; gal galima juos vadint važiuojamaisiais pakelėbačiais? O ką vakar atsiuntė Alius – einamasis pakelėbatis, t.y. išėjus paspaceravot pamatytas:

2023 gegužės 8

Vilniaus r.

Užugriovių k.

Pievų g.

— Dėkui, Aliau! Labai įspūdingas kadras.

(522) Valakupių samanbatis

Priešistorė: nesitikėjau penktadienio pavakary sutiksiąs Jolantą K. – renginio skelbime nebuvo įrašyta (nors vadeliojo vyksmą); seniai nesimatę buvom, po visko apie tą aną ir trečią šnektelėjom; o apie ketvirtą (aišku ką) abu lyg kartu prabilom — — bet juk tavęs nėr facebooke, iš kur žinai apie tą apsamanojusį batą? – nežinau, maniau, šneki apie kokį esantį batautojų radinių kolekcijoj, yr ten tokių, apsamanojusių – paprašiau, kad atsiųstų; aišku, kada ir kur rastas nurodytų, o jei koks rišlus pasakojimėlis iš kelių sakinių susidėstytų, tai išvis puiku būtų. — Atsiuntė:

Labas rytas,
Siunčiu batą, kuris pamatytas balandžio 30 dieną Valakupių (kaip reikia sakyti) miške.
Istorijos nelabai yra. Gražų miško taką aptikom, kai ieškojom, kur galima paleisti nuo pavadėlio šunį palakstyti ir patiems smagiai pasivaikščioti. Dabar jau dveji metai šuns nebėra, o mes vis atvažiuojam.

— Dėkui, Jolanta, už kolekcijos papildą. Ir sveikinu: dabar drąsiai ir išdidžiai gali save vadint, be kitų savivardžių, ir tikra batautoja! Batautojų sambūris oficialiai neužregistruotas, pažymėjimo nesitikėk, o batinę bendrystę garantuoju.

(521) Naujininkų prie-garažbačiai

Ką tik, prieš pusvalandį, atkeliavo Karolinos M. laiškas su labai džiuginančiais radiniais:

Sveiki, Virginijau,

vakar (balandžio 19) su draugu išsitraukėme dviračius ir ėjome iki degalinės padangų prisipūsti. Nors dviračius nusivedėme nemenką atstumą, o kompresorius neveikė, pasivaikščiojimas nenuėjo veltui, nes aš radau du batus, o štai dar vienas žmogus sužinojo apie batavimą.
Šalia Naujininkų garažyno Prūsų gatvėje.

— Dėkui, Karolina! (Va tokius radinius įsivaizduoju kaip „tikruosius“.)